Rezultatai

Kartais mus, žmogaus teisių gynėjus, bara už tai, kad tik verkšlename apie vyriausybių veiksmus užuot siūlę kokius protingus sprendimus. Taigi, pradėkime.

Etninis profiliavimas nėra tik rasistinė priemonė - tai neveiksminga, turi priešingų rezultatų ir padeda teroristams. Tačiau yra ir gerų žinių: galima saugumo tarnybas apmokyti žiūrėti į įrodymus, ne odos spalvą, ir taip geriau mus apsaugoti.

Tyrimai rodo, kad dėl masinio sekimo internete po truputį dingsta žodžio laisvė. Šiame mūsų ciklo straipsnyje kalbėsime apie "tylos spiralę".

Snowden atskleidus tikrus masinio sekimo mastus, žurnalistai ir rašytojai vis dažniau patys save cenzūruoja daugybe klausimų. Deja, tai tik vienas masinio sekimo "atgrasomojo poveikio" aspektų.

Šio straipsnių ciklo metu išsiaiškinome,kas yra masinis sekimas, privatumas ir demokratija. Tačiau kaip visa tai susiję?

Nuomonės formuotojai ne tik kuria naujas idėjas, kurios vėliau gali tapti socialinėmis taisyklėmis. Jie taipogi kuria naują informaciją apie esamų taisyklių taikymą praktikoje. Šį fenomena vadiname "demokratine atskaitomybe", ir jam būtinas privatumas.

Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip be privatumo visuomenėje atsiranda mažiau idėjų ir naujų taisyklių. Privatumas leidžia nuomonės formuotojams ir inovatoriams pakeisti status quo ir daugumos nuomonę.

Privatumas išlaisvina mus nuo socialinės kontrolės pančių. Būtent dėl to jis ir suteikia mums laisvę mąstyti kritiškai, reikšti abejones dėl visuomenės taisyklių ar diskutuoti prieštaringai vertinamas idėjas.

Valdžia sako, kad jei nėra ko slėpti, nėra ir ko bijoti dėl masinio sekimo priemonių. Kodėl gi šis klaidinantis ir suktas argumentas įtikina tiek žmonių? Kaip galima jį paneigti?

Masinis sekimas nėra veiksmingas dėl to, kad apkrauna saugumo tarnybos tokiu milžinišku informacijos kiekiu, jog analitikams sunku atskirti, kas svarbu, o kas - ne.