Smurtas artimoje aplinkoje: padėti reikia, bet "kaltos nukentėjusiosios"

Vėliausios visuomenės apklausos Lietuvoje duomenimis, dauguma gyventojų mano, kad nuo smurto nukentėjusioms moterims padėti būtina, tačiau dažnai dėl smurto vis dar kaltina aukas.

2011 metų pabaigoje priėmus įstatymą dėl smurto artimoje aplinkoje problemos mąstai pagaliau tapo matomi. Aiškiai pasimatė ir kita smurto artimoje aplinkoje problema: didžiąją dalį nukentėjusiųjų sudaro moterys. Vien per 2017 metus iš smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiųjų moterys sudarė 77%, tuo tarpu vyrai – 23%.

Siekiant išsiaiškinti Lietuvos visuomenės nuomonę apie smurto prieš moteris problemą, 2017 metais buvo atliktas gyventojų tyrimas, atskleidęs dvejopas nuostatas: nors didžioji dalis pripažįsta, kad nukentėjusioms moterims reikia padėti, visgi galvojama, kad dėl smurto kaltos pačios moterys.

Pirmiausia pagalvojama apie fizinį smurtą

Lietuvos Seimo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotame tyrime respondentams buvo užduotas klausimas apie smurto formas, apie kurias pagalvojama, kai susimąstoma apie smurtą artimoje aplinkoje. Rezultatai parodė, kad dažniausiai smurtas buvo asocijuojamas su fizine partnerio agresija (72%), tokia kaip stumdymas ar smogimas delnu. Tai galima nesunkiai paaiškinti įsisenėjusia praktika dėl smurto pagalbos kreiptis tik tuomet, kai šis peržengia fizinio smurto ribą. Dėl įrodymų trūkumo ne visais atvejais kreipiamasi pagalbos, todėl kitos smurto artimoje aplinkoje formos sunkiai pastebimos ir įvardijamos kaip tokios.

Tą atskleidė ir gyventojų nuostatų tyrimas. Pavyzdžiui, tik 1 iš 4 įvardino psichologinį ir tik 6% - seksualinį smurtą prieš moteris. Ekonominių sankcijų, tokių kaip moters atribojimas nuo bendro šeimos biudžeto, nepaminėjo nė vienas. „Subtilesnes“ smurto prieš moteris formas dažniau linkę pastebėti ekonomiškai geresnę padėtį užimantys šalies didmiesčių gyventojai – didesnes pajamas gaunantys bei aukštesnio išsilavinimo žmonės.

Pateikus konkrečias situacijas taip pat atsiskleidė tendencija į sisteminį smurtą žiūrėti selektyviai. Situaciją kaip smurtinę, kuomet ginčo metu vyras žmoną užtildo trenkdamas jai per veidą, įvardino 93% apklaustųjų. Vyro privertimas žmoną mylėtis prieš jos valią smurtu laikomas jau 82%, o, pavyzdžiui, situacija, kuomet vyras draudžia žmonai eiti į darbą, teigdamas, kad jis pinigų uždirba pakankamai, o jos pareiga yra prižiūrėti namus ir vaikus smurtine laikoma tik kas antro lietuvio. 41% nemanė, jog tokia situacija yra smurtas artimoje aplinkoje. 2016-ųjų Eurobarometro apklausoje 35% gyventojų buvo linkę pateisinti tokią pat situaciją. Ekonominė moters nuo vyro priklausomybė išlieka labiausiai pateisinama smurto forma.

Dėl patiriamo smurto kaltos...pačios moterys

Nepaisant to, kad vienos smurto formos laikomos labiau smurtinėmis, visgi sutariama, kad specialistai nukentėjusioms turėtų padėti. Daugiau kaip 90% apklaustųjų mano, kad gydytojai ir vaiko teisių specialistai turi suteikti galimai nuo smurto nukentėjusiai moteriai informaciją, ką daryti, o dar 85% - jog šie specialistai turi informuoti pareigūnus apie smurtą. Iš esmės pritariama ir tam, jog reikia palaikyti moteris, norinčias nutraukti santykius ar išsiskirti su smurtaujančiu vyru (teigiamai atsakė 95% respondentų).

Visgi, kas antras atsakiusysis linkęs atsakomybę dėl savo situacijos atsidūrus smurte perkelti ant moterų pečių. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad kas antras lietuvis galvoja, jog smurtą patyrę moterys žinojo, į kokius santykius veliasi (51%), moterys apskritai linkę „sutirštinti spalvas“ (53%), bei yra linkę pačios išprovokuoti smurto protrūkius (53%). Ypatingai didelė dalis pritarė teiginiui, kad jei nori, moteris visada gali nutraukti santykius/išsiskirti su smurtaujančiu vyru – teigiamai nuostatai pritarė 85% apklausos dalyvių.

Tokį modelį, kuomet ne tik smurto priežastimi matoma pati moteris, bet ir vyrauja įsivaizdavimas, jog ši turinti visas galimybes palikti smurtautoją, galima vadinti aukos kaltinimu – tyrimas parodė, jog šiuo mąstymu kliaujasi didelė dalis visuomenės. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad sisteminio smurto akivaizdoje moterys dažnai jaučiasi bejėgės – tiek dėl savivertės praradimo, ekonominių resursų trūkumo, internalizuoto gėdos jausmo bei baimės dėl savo ir vaikų sveikatos. Smurto prieš moteris problemai spręsti reikalingas kiekvieno iš mūsų sąmoningumas ir atsakomybė už savo aplinkos žmones.

2017 m. birželio mėn. reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko RAIT, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu. Ši apklausa yra dalis projekto „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“.

Šaltinis: https://hrmi.lt/smurtas-artimoje-aplinkoje-vis-dar-paciu-moteru-problema/