Vokietija: naujas imigracijos įstatymo projektas kelia pavojų pilietinei visuomenei

Vokietija su pasididžiavimu save vadina "Rechtsstaat" - teisingumu, garbingumu pagrįsta teisine valstybe. Deja, to nematyti naujajame šalies vidaus reikalų ministro siūlomame įstatymo projekte, kuris, be kita ko, baus migrantams padėti norinčius asmenis.

Nepatenkinta tuo, kad jai nepavyksta deportuoti beveik pusės atmestų prieglobsčio prašytojų, Vokietijos vyriausybė nusprendė dar labiau stengtis. Vasario 13 d. vidaus reikalų ministras Horst Seehofer (Krikščionių socialistų partiją, „CSU“) paskelbė 74-ių puslapių įstatymo projektą „Geordnete-Rückkehr-Gesetz“ (liet. „Darnaus sugrįžimo įstatymas“).

Įstatymo projektas numato „parengiamojo suėmimo“ periodą prieš deportaciją ir galimybė valdžios institucijoms suimti atmestus prieglobsčio prašytojus be teismo sprendimo, kas prieštarauja konstitucijai. Negana to, išplečiami suėmimo pagrindai (darant prielaidą, kad asmenys gali bandyti pabėgti), sumažinami standartai (nenusikaltę asmenys gali pakliūti į kalėjimą). Akivaizdu, kad Seehofer nebuvo skaitęs mūsų straipsnio apie suėmimo daromą žalą ir galimas alternatyvas.

Negana to, Vokietijos vidaus reikalų ministras apsunkinti leidimų laikinai gyventi šalyje (vok. „Duldung“ – dokumentai, leidžiantys asmenims dirbti ir dalyvauti profesiniuose mokymuose) išdavimo tvarką. Jei būtų Seehofer valia, „Duldung“ apskritai nebūtų suteikiamas asmenims iš saugios kilmės šalių vien dėl jų pilietybės.

Tai, kad Vokietijos vidaus reikalų ministras yra už griežtą migracijos politiką, nėra nieko naujo. Nauja tai, kad dabar jis kėsinasi ir į pilietinę visuomenę.

Ar ir Vokietija kriminalizuos savo pilietinę visuomenę?

Vis daugiau ES valstybių kriminalizuoja pagalbą migrantams. Prancūzijos imigracijos įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų ir 30,000 eurų bauda už „bandymus padėti užsieniečiams neteisėtai patekti į ar judėti šalyje, ar joje gyventi“; Vengrijoje baudžiama už beveik visus bandymus padėti pabėgėliams; Italijos naujoji vyriausybė uždraudė NVO gelbėti žmones Viduržemio jūroje; ir taip toliau. Dabar šis virusas pasiekė ir Vokietiją.

Seehofer siūlomas įstatymo projektas (aktyvistų pramintas „eikit velniop įstatymu“) numato, kad visi asmenys, kurie tiek naujienlaiškiuose, tiek socialinėje žiniasklaidoje skelbia ar skleidžia informaciją apie išsiuntimo skrydžių datas ar laikotarpius, gali būti nubausti laisvės atėmimu iki trejų metų. Tokia cenzūra prieštauraja žmogaus teisių normoms, žodžio ir spaudos laisvei (kaip numatyta Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje).

Ši priemonė aiškiai susijusi su labai prieštaringai vertinama afganų deportacija. Šimtai afganų buvo grąžinti į karo nuniokotą šalį; 2019 m. ši tradicija vis dar tęsiasi. Būtent dėl to pasiūlymas kriminalizuoti deportacijos skrydžių skelbimą ir yra toks problematiškas. Šiuo metu dėl asmenų išsiuntimo į Afganistaną vyksta aršios viešos diskusijos, organizuojamos demonstracijos oro uostuose.

Negana to, deportacijos datų paskelbimas leidžia žmonėms apskųsti sprendimą teisme, kurie dažnai sustabdo neteisėtus bandymus išvežti asmenį iš šalies. Vokietijos organizacijos „Pro Asyl“ duomenimis, nuo 2015 m. Federalinis teisingumo teismas anuliavo kas trečią sprendimą dėl deportacijos.

Visai neseniai Federalinis Konstitucinis Teismas sustabdė daugiau nei penkis metus Vokietijoje gyvenusio, profesinius mokymus šalyje baigusio dviejų vaikų tėvo iš Etiopijos deportaciją.

Neteisėta deportacija gali turėti rimtų pasekmių nukentėjusiems, ypač jei jie grąžinami į valstybę, kurioje bus persekiojami. Dėl to gali būti, kad planuojamų deportacijos skrydžių datų paskelbimas yra būtinas norint teisinėmis priemonėmis apsaugoti šiuos asmenis.

Žmogaus teisių aktyvistų traukimas baudžiamojon atsakomybėn gali atgrasyti žmones nuo pagalbos kitiems. Jau įpratome matyti, kaip mažėja Vengrijos pilietinės visuomenės erdvė. Dabar, virusui pasiekus Vokietiją, reikia su juo ryžtingai kovoti nuo pat pradžių.