Democracy & Justice

Rumunijos NVO ant adatų: vyriausybė ėmė kėsintis į pilietines laisves

2017 m. prasidėjo bene sėkmingiausia vieša demonstracija Rumunijos istorijoje nuo Čaušesku nuvertimo laikų. Deja, dabar NVO tenka kovoti dėl savo išlikimo.

by Jonathan Day

Kaip ir Vengrija, Lenkija bei kitos ES šalys, Rumunija rengė NVO veiklą ribojančių įstatymų projektus. Parlamente šiuo metu užregistruotas ne vienas teisės aktas, kuris griežtai apribotų esminę visuomenės teisę protestuoti ir priversti vyriausybę atsakyti už savo veiksmus. Nepaisant to, kad pilietinei visuomenei metų pradžia buvo ypač gera, žmonės privalo išlikti budrūs ir nenuleisti rankų ginant pilietines laisves.

Liaudies pergalė

Sausio pradžioje naujai suformuota Sorin Grindeanu vyriausybė panaudojo nepaprastiesiems atvejams numatyta įstatymų nuostata, kad skubos tvarka dekretu panaikintų baudžiamąją atsakomybę už tam tikras valdžios pareigūnų veikas. Valdantieji taip pat pasiūlė baudžiamojo kodekso pataisas, kurios panaikintų atsakomybę už piktnaudžiavimą valdžia tais atvejais, kai vogta suma nesiekia 200,000 Rumunijos lėjų (apie 43,500 eurų).

Dekretas buvo oficialiai motyvuotas siekiu išvengti šalies kalėjimų perpildymo, mat valdžios pareigūnų korupcija yra opi Rumunijos problema, daugybė valdininkų sėdi kalėjimuose. Vien praeitais metais kaltinimai korupcija buvo pareikšti 30-iai aukštų pareigūnų, įskaitant buvusius ministrus ir centrinio banko vadovo pavaduotoją. Tačiau piliečiai ir pilietines laisves ginančios NVO tiek dekretą, tiek baudžiamojo kodekso pataisas įvertinto kaip gana primityvų bandymą panaikinti nusikaltimus įvykdžiusių pareigūnų teistumą ir apsaugoti politikus nuo galimų korupcijos tyrimų ateityje.

Netrukus po to Bukarešte ir kituose šalies miestuose prasidėjo ilgai trukę, gerai organizuoti protestai prieš reformas. Pilietinės visuomenės grupės sėkmingai mobilizavo dešimtis tūkstančių žmonių. Vasario 5 d. Bukarešte įvyko didžiausia piliečių demonstracija nuo to laiko, kai buvo nuverstas Nikolajė Čaušesku – vyriausybės atsistatydinimo reikalavo daugiau nei pusė milijono žmonių.

Rezultatų ilgai laukti nereikėjo: dekretas buvo panaikintas tą pačią dieną, o vasario 8 d. Parlamentas balsavo dėl nepasitikėjimo vyriausybe. Vyriausybei pavyko išsilaikyti, tačiau tik vos vos: valdančiosios koalicijos parlamentarai susilaikė nuo balsavimo ir opozicijai nepavyko surinkti reikiamų 50 proc. balsų.

Pilietinėms laisvėms yra kilęs pavojus

Regis, sėkmingos demonstracijos privertė daugelį Rumunijos politikų suvokti tikrąją pilietinės visuomenės galią. Neliko abejonių, kad žmonės iš tiesų gali priversti vyriausybę atsakyti už savo veiksmus. Rumunijos pareigūnai, galbūt kiek išsigandę tokio fakto, ėmė kalbėti viešai ir rengti teisės aktus dėl pilietinių bei NVO laisvių apribojimo.

Praėjus vos savaitei po dekreto panaikinimo, darbo ministrė Olguta Vasilescu įspėjo prieš vyriausybę protestuojančius asmenis, kad šie privalo paklusti įstatymo nuostatai, draudžiančiai tėvams viešose demonstracijose dalyvauti su vaikais.

Arges Catalin Radulescu, kitas PSD narys, protestų apogėjuje pareiškė, kad policininkai turėtų apšaudyti demonstracijų dalyvius vandens patrankomis. Jis taip pat paminėjo, kad vis dar turi revoliucijos metu įsigytą AKM šturmo šautuvą ir yra pasirengęs jį nukreipti prieš protestuotojus.

Tačiau teisėkūros iniciatyvos gali padaryti kur kas daugiau žalos, nei vien tik žodžiai. Kovo mėn. Senatui buvo pateiktas svarstyti įstatymo projektas, siūlantis bandymus "trukdyti konstitucinei santvarkai" bausti laisvės atėmimu iki trejų metų. Šis įstatymas iš esmės padarytų taip, kad viešai protestuoti, kaip kad antai vyko vasario mėn., būtų neteisėta. Laimei, įstatymo projektas vis dar yra svarstomas ir jį dar galima sustabdyti.

Galbūt labiausiai nerimą kelianti įstatymų leidėjų iniciatyva šiais buvo projektas, pagal kurį visos bent du kartus per metus savo veiklos biudžeto neskelbiančios NVO būtų uždarytos. Birželio mėnesio pradžioje pasiūlytas įstatymo projektas, atrodo, yra panašaus Vengrijos įstatymo, mėgdžiojančio Rusijos teisės aktą, kopija. Remiantis minėtuoju Vengrijos įstatymu, bet kuri daugiau nei 24,000 eurų paramos iš užsienio gaunanti NVO privalo registruotis „užsienio agentu“.

Kova dėl išlikimo

Rumunijos nevyriausybininkai dėl pasiūlymo priversti jas pastoviai pranešinėti apie savo biudžetą netylėjo. Keletas iš svarbiausių šalies organizacijų, įskaitant ir „Liberties“ partnerį „APADOR-CH“, įstatymą užprotestavo raštu akciją ir paragino parlamentarus jo nepriimti. Sulaukus tiek daug spaudimo buvo nuspręsta įstatymų svarstymą atidėti – jis bus pratęstas tik pasibaigus vasarai.

Nors reackiją į šiuos įvykius iš užsienio nebuvo didelė (galbūt tikintis, kad parlamentarai visgi ateis į protą), ne visi Briuselyje į tai žiūrėjo pro pirštus. Balandžio mėnesį Žaliųjų/ELA frakcijos frakcijos nariai Europos Parlamente paskelbė pareiškimą, kuriame atkreipė dėmesį į Rumunijos vyriausybės pastangas "panaikinti piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų laisves". Jei vyriausybė nuspręs visgi atgaivinti minėtuosius projektus, bus ypač svarbu sulaukti tvirtesnių, labiau palaikomų pareiškimų iš Europos Parlamento.

Tvirtos, viešai išreiškiamos pozicijos prieš NVO šmeižtą yra ypač svarbios, mat pastarasis kelia ypač didelę grėsmę mūsų teisėms, ir ne tik. Politikų žodžius prieš NVO veiklą, kartais – net grasinimus šių šalininkams, galima lengvai suprasti kaip netiesioginį smurto prieš juos pateisinimą. Tą jau matėme kitose ES valstybėse, kurių vyriausybės matomai nemėgsta pilietinių laisvių. Politiškai motyvuotas Slovakijos NVO darbuotojo sumušimas 2016 m. rugsėjį ir Lenkijos LGBT teisių grupės biuro nuniokojimas šių metų birželį – tai tik du tokio elgesio pavyzdžiai.

Tiesą sakant, tą jau galima pastebėti ir Rumunijoje: birželio mėnesį buvo sumuštas į Bukarešto gėjų eitynes keliavęs asmuo. Jis buvo užpultas vien dėl to, kad jo drabužiai buvo išmarginti vaivorykštine LGBT vėliava. Kai politikai atvirai grasina smurtu, tai leidžia kitiems suprasti, kad tokie veiksmai yra leistini.

Dabar, prasidedant rudens Parlamento sesijai, visai gali būti, kad minėtieji teisės aktai vėl grįš į išrinktųjų darbotvarkę. Šių metų pradžia pilietinių laisvių grupėms buvo itin sėkminga, tačiau dėl to į jos papuolė į su visuomene skaitytis nenorinčių politikų akiratį. Rumunijoje, kaip ir kitur Europos Sąjungoje, NVO vėl pradėjo kovą dėl savo išlikimo, dėl demokratijos ir teisinės valstybės išsaugojimo.