Kaip Europos Komisija galėtų tapti pagrindinių teisių lydere

Komisija dabar ruošia naują Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo strategiją. Naujajame "Liberties" politikos dokumente nurodoma, kokias priemones ir praktiką Komisija privalo įgyvendinti, kad Sąjungos piliečiai galėtų džiaugtis savo teisėmis.

Pagrindinių teisių chartija yra ES žmogaus teisių katalogas – moderni teisinė priemonė, nurodanti 50 pagrindinių teisių, kurias ES kompetencijų ribose ir savo veikloje Sąjungos institucijos ir valstybės narės privalo skatinti, gerbti ir ginti.

Praėjo daugiau nei 10 metų nuo tada chartijos įsigaliojimo. Pirmoji Komisijos Chartijos taikymo strategija buvo priimta 2010 m. Norėta, kad ES rodytų pavyzdį, o pagrindinės teisės taptų ES veiksmų pagrindu. Tam tikrose srityse, ES iš tiesų pavyksta gerbti, ginti ir skatinti pagrindines teises. Tačiau kitur ES dažnai teisių negina, neužtikrina jų apsaugos ar net pati jas pažeidžia.

Šiais metais Komisija priims naują Pagrindinių teisių chartijos strategiją. Siekiant gauti kitų ekspertų nuomonę, Komisija paprašė teisių ir demokratijos apsaugos grupių teikti savo pasiūlymus. Į šį prašymą „Liberties“ atsakė nauju dokumentu.

Parsisiųskite pilną dokumento versiją.

Dokumente nurodomos pagrindinės problemos, Komisijai siūlomos konkrečios priemonės ir praktika joms pašalinti. Mūsų pagrindinės išvados:

1) Komisija turėtų pilnai išnaudoti visas savo įgaliojimus pagrindinių teisių skatinimui

Pagrindinės teisės pažeidžiamos daugelyje sričių, kur nacionaliniai įstatymai jų tinkamai nesaugo. Kaip pavyzdį pateikiame piktnaudžiavimą teismais, kai galingi privataus ar valstybinio sektoriaus veikėjai bando teisių sergėtojus (kaip antai žiniasklaidą ir pilietinių teisių aktyvistus) nutildyti agresyviais ieškiniais (praktika angliškai dar žinoma kaip „SLAPP“ – „strategic lawsuits against public participation“). Daugelyje ES valstybių tokia praktika nedraudžiama ar nebaudžiama. Komisija įgaliota siūlyti bendras ES taisykles tam uždrausti, tačiau iki šiolei to nedarė.

Komisija galėtų:

  • Gilinti savo pagrindinių teisių žinias sistemiškai remiantis nepriklausomų ekspertų išvadomis ir užtikrinant, kad visose Komijos tarnybose dirbtų nuosavi ekspertai;
  • Sukurti metinį strateginį darbų planą, kuris padėtų išaiškinti, kaip ES įstatymai ir politika galėtų prisidėti prie pagarbos pagrindinėms teisėms skatinimo;
  • Investuoti į pagrindinių teisių klausimų komunikavimą visuomenei – be kita ko, teikiant metines ataskaitas, kas didintų Komisijos atskaitomybę, skaidrumą ir visuomenės galimybes dalyvauti procesuose.

2) Komisija turėtų tobulinti egzistuojančius procesus, kad pačios ES institucijos ir organai nepažeistų Chartijos

Visos ES institucijos ir organai yra įpareigoti nepriimti pagrindines teises pažeidžiančių įstatymų, priemonių ar praktikos. Visgi dar pasitaiko atvejų, kai pagrindinių teisių pažeidimus lemia ES institucijų veiksmai ar aplaidumas. Neseniai paskelbtame JT stebėsenos organo pranešime ES buvo sukritikuota už lėšų skyrimą Vengrijai neįgaliųjų atskyrimo šalyje palaikymui, kas pažeidžia pagrindines teises ir tarptautinius įsipareigojimus.

Komisija galėtų:

  • Tobulinti ES įstatymų ir politikos poveikio pagrindinėms teisėms vertinimo procesus;
  • Geriau išnaudoti savo įgaliojimus, kad derybų dėl ES įstatymų projektų tarp ES vyriausybių ir Europos Parlamento metu nebūtų silpninama pagrindinių teisių apsauga;
  • Sistemingai vertinti ES įstatymų ir politikos poveikį pagrindinėms teisėms;
  • Atidžiau ir skaidriau stebėki ES agentūrų ir organų veiksmus.

3) Komisija turėtų siūlyti valstybėms narėms išsamias gaires dėl ES teisės aktų įgyvendinim nepažeidžiant pagrindinių teisių, taipogi šią priemonę sistemingai taikyti, kai šalys ją pažeidžia

Komisijos yra įpareigota neleisti valstybėms narėms pažeisti Chartijos ES teisės aktų reglamentuojamose srityse bei jas bausti už padarytus pažeidimus. Komisija tam turi visas reikiamas priemones – problema tame, kad ji jomis dažnai nepasinaudoja. Pavyzdžiui, kai kuriose ES šalyse, kaip antai Čekijoje, Vengrijoje ir Italijoje, romų vaikams vis dar neleidžiama lankyti mokykloms kaip kitiems vaikams – pavyzdžiui, jie vedami į atskiras mokyklas ar sudaromos klasės tik su romų vaikais. Nors tokia praktika jau ne kartą buvo kritikuota Europos žmogaus teisių teismo ir yra draudžiama ES teisės aktų, Komisija iki šiol nepadavė nė vienos vyriausybės į teismą.

Komisija galėtų:

  • Paruošti oficialias gaires, kaip nepažeisti pagrindinių teisių taikant ES teisės aktus, kad būtų galima išvengti pažeidimų;
  • Bausti sistemingai Chartiją pažeidžiančias vyriausybes;
  • Skirti lėšų pagrindines teises nacionaliniu lygmeniu propaguojančioms organizacijoms, kaip antai teisių ir demokratijos apsaugos grupės.

Parsisiųskite pilną dokumento versiją.