Tech & Rights

#HumanRightsDay: Europa užsiveria, tačiau europiečiai turi neaukoti laisvių

Po Paryžiaus išpuolių teroro ir migracijos skatinama baimė privertė Europiečius pirmenybę teigti saugumui, ne teisinės valstybės principams. Tačiau stiprindami saugumą negalime atsisakyti savo laisvių.

by György Folk

„Istorija byloja, kad priemonės, kuriomis buvo siekiama apsisaugoti nuo pavojaus iš užsienio, vėliau tapdavo tironijos įnagiu namuose.“

- Džeimsas Medisonas, ketvirtasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas

Po Paryžiaus išpuolių atlikta vokiečių apklausa parodė, kad daugiau nei devyni iš dešimties respondentų pritartų vyriausybės siekiams sugriežtinti saugumo priemones šalyje. ARD televizijos Deutschlandtrend apklausa parodė, kad 91 procentas vokiečių palaiko „tinkamas saugumo priemones“, kaip antai daugiau policijos gatvėse ir dažnesnius patikrinimus dėl saugumo; tik penki procentai bijojo, kad tokios priemonės keltų grėsmę jų konstitucinėms teises.

Tuo tarpu savaitę trukęs aukščiausio teroro pavojaus režimas Belgijoje, kol buvo ieškoma paskutinio Paryžiaus išpuolių įvykdymu įtariamo asmens, atkreipė dėmesį į valdančiosios prieš imigraciją nusistačiusios koalicijos partnerę N-VA. Naujasis flamandų aljansas, kuriam vadovauja Bart De Wever, pastarosiomis savaitėmis atkakliai siekė pertvarkyti centrinės valdžios struktūras.

„Tai - Europos rugsėjo 11-oji ...Tai pakeičia visuomenės nuomonę. Lygiai taip pat, kaip matėmė Jungtinėse Valstijose, dabar visoje Europoje bus priimami nauji įstatymai“, - teigė De Wever.

Iš Paryžiaus išpuolių labiausiai pasipelnė Nacionalinis frontas

Paskutinis ženklas, kad baimės varoma politika nustelbia laisvę ir žmogaus teises - Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio fronto“ (FN) įvardijami laimėjimai: partija pirmajame vietos rinkimų ture gavo daugiausiai - 27,9 proc. - balsų.

Svetur, 53,1 proc. danų balsavo prieš gilesnę ES integraciją - jie atsisakė prisijungti prie ES teisingumo ir vidaus reikalų politikos.

Net nuosaikių pažiūrų politinės jėgos, pavyzdžiui, Vokietijos krikščionys demokratai, pastaruoju metu nevengė prieš imigraciją nukreiptos ar saugumą liaupsinančios retorikos.

Šiandien matome, kaip atgimsta Jungtinėse Valstijose kadaise vykusios diskusijos dėl sekimo politikos. Prancūzija kartu su Jungtine Karalyste neseniai paskelbė planus sustiprinti sekimo bei kitas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią terorizmui šalies viduje.

„Dėl kvotų auga teroro grėsmė!“

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šiais metais jau sukėlė viešas diskusijas apie migrantus Europoje po to, kai palei šalies pietinę sieną pastatė tvorą; neseniai jis pradėjo žiniasklaidos kampaniją prieš ES planą pagal kvotas paskirstyti prieglobsčio prašytojus po visą žemyną.

Planas, dėl kurio Vengrija ir Slovakija kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą, buvo atakuojamas visą puslapį užimančiuose laikraščių skelbimuose ir TV reklamoje. Čekai svarsto galimybę taip pat įstoti į bylą, o Lenkija paprasčiausiai pasakė, kad perkėlimo plane ji nebedalyvaus.

Su kvotų sistema nesutinkančioje vyriausybės svetainėje rašoma, kad 10 milijonų gyventojų turinti Vengrija būtų priversta priimti iki 160,000 žmonių, kai tuo tarpu iš tiesų į šalį planuojama perkelti tik 1,294 iš visų 160,000 perkeliamų žmonių.

Pačiu blogiausiu metu

Kaip matyti iš čia aprašytų įvykių, Europos politikai nesidrovi naudotis piliečių baimėmis - net labiausiai migrantų atžvilgiu palankios šalys imigracijos taisykles glaudžiai sieja su naujomis saugumo priemonėmis. Dėl visuomenės reakcijos į išpuolius greičiausiai didės ksenofobija ir bus atmesti esami migraciją ir pabėgėlius reglamentuojantys įstatymai, o nacionaliniai interesai triumfuos prieš bendras Europos vertybes.

Lygiai tokios pat nuotaikos buvo užkrėtusios ir valstybių narių žiniasklaidą, kai ši antraštėse skelbė pavojų vienam naudingiausių apčiuopiamų ES pranašumų - Šengeno erdvei.

Ir galiausiai, šiuo metu svarstomos taisyklės dėl oro keleivių duomenų rinkimo suteiktų Europos valdžios institucijoms naujų įgaliojimų dėl asmenų sekimo, o naujos Europos Komisijos taisyklės dėl galimybės įsigyti ginklą greičiausiai sieks to paties.

Istorijos pamokos

Vadinasi, pats laikas visiems vokiečiams, prancūzams, italams, vengrams - apskritai, visiems europiečiams - užtikrinti, kad Europos Sąjunga ir jos valstybių narių vyriausybės nekartotų po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių padarytų JAV klaidų - nepradėtų karų užsienyje ir išvengtų skandalų dėl masinio sekimo, kurie kelia grėsmę piliečių laisvei ir žmogaus teisėms.

Šią Žmogaus teisių dieną turime drąsiai ir garsiai pasakyti, kad autoritarinė valdžia tik skatina terorizmą. Radikalizmas iš tiesų juk klesti būtent ten, kur yra represija ir korupcija, kur valstybė nesugeba susitvarkyti.

György liaudies, Liberties.eu vyriausiasis redaktorius

žmogaus teisių diena , saugumas , terorizmas , pagrindinės teisės , bendros Europos vertybės , ES , Europos Sąjunga , Šengeno zona , 9/11 , JAV , Europos Teisingumo Teismas , Belgija , Vokietija , Prancūzija , Vengrija , Slovakija , Lenkja , teroras , Paryžiaus išpuoliai