Ne taip, kaip Rusijoje ar Ukrainoje, kur ŽIV epidemijų protrūkį daugiausia lėmė politikos kryptys, iš esmės verčiančios narkotikų vartotojus dalintis injekcijų įranga, pastaruosius du dešimtmečius Vengrijos leidžiamųjų narkotikų vartotojai su ŽIV faktiškai nesusidurdavo. Tačiau padėtis dabar keičiasi - Vengrija gali greitai sekti Graikijos ir Rumunijos pėdomis, kur per pastaruosius porą metų tarp narkotikų vartotojų pradėjo sparčiai plisti ŽIV. Vengrijos Epidemiologijos centras patvirtino, kad šiais metais buvo užfiksuoti nauji su injekcijomis susiję užsikrėtimo ŽIV atvejai. Manome, kad stambaus masto ŽIV epidemija bus neišvengiama, jei vyriausybė nedelsdama nesiims veiksmų ir nepradės stiprinti žalos mažinimo programų. Deja, tam trūksta politinės valios, o paskutinė saugias ir sterilias adatas bei švirkštus teikianti programa paskelbė, kad dėl beviltiškos finansinės padėties ir vietinio mero organizuotų politinių išpuolių ji greitai nutrauks veiklą.
Adatų ir švirkštų programą nuo 2006 m. Budapešto 8-ajame rajone vykdė nevyriausybinė organizacija „Mėlynojo taško su narkotikais susijusių konsultacijų ir ambulatorinės priežiūros centras“ (Blue Point Drug Counselling and Outpatient Centre). Šiame rajone yra daugiau narkotikų vartotojų nei bet kur kitur šalyje, kurių dauguma neturi darbo, gyvenamosios vietos ir, jei yra romų bendruomenės nariai, nuolatos susiduria su sistemine diskriminacija. Vengrijoje didėja leidžiamųjų narkotikų vartojimas - vien per 2011 m. „Mėlynojo taško“ klientų skaičius išaugo 80-ia procentų. Programa padeda beveik 3,000 klientų - ji tiekia beveik 40 procentų visų Vengrijos narkotikų vartotojams tiekiamų sterilių adatų.
Tačiau „Mėlynajam taškui“ rūpi ne vien tik ŽIV. Centre nuolatos lankydavosi labai daug sergančių hepatitu C žmonių, o dabar juo užsikrėtę virš 70 procentų lankytojų. Hepatitas C, epidemiologų pramintas „tyliuoju žudiku“, visuomenės nedomina taip, kaip ŽIV (nors jis lygiai toks pat pavojingas), o dėl to ir sprendimų priėmėjai šiai ligai neskiria pakankamai dėmesio. Toks aplaidumas, besikeičianti narkotikų rinka bei vyriausybės bandymai trukdyti adatų ir švirkštų keitimo priemonėms sudarė palankias sąlygas greitam ŽIV plitimui tarp Vengrijos narkotikų vartotojų.
„Drugreporter“ porą metų bandė įspėti vyriausybę ir visuomenę apie krauju plintančių infekcinių ligų keliamą pavojų. Nuo 2009 m. buvo galima stebėti precedento neturintį į veną leidžiamų „teisėtų narkotikų“ (į mefedroną panašių medžiagų) plitimą tarp socialiai atstumtų Budapešto narkotikų vartotojų. Šias naujas psichotropines medžiagas vartotojai leidžiasi kur kas dažniau, nei opiatus - kartais net po 10-15 kartų per dieną - o dėl to auga sterilių švirkštų ir adatų paklausa. Deja, pasiūla nesugeba patenkinti augančios paklausos. Nepaisant to, kad pirmo šio amžiaus dešimtmečio pradžioje buvo trumpas laikotarpis, kuomet žalos mažinimo paslaugos buvo plečiamos, jų vis dar nepakanka ir jomis sunku pasinaudoti. Padėtis dar labiau pablogėjo pirmos Viktoro Orbano vyriausybės kadencijos metu.
Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse kalbama apie galimą kovos su narkotikais politikos reformą, o tuo tarpu Vengrija skelbia naują karas prieš narkotikus. Preitų metų liepos mėnesį buvo priimti baudžiamojo kodekso pakeitimai, leidžiantys griežčiau bausti už paprastą nelegalių narkotikų laikymą. Tais pačiais metais priimta nauja nacionalinė kovos su narkotikais strategija pirmenybę teikia ne žalos mažinimui, o abstinencijos gydymui, siekiant, kad iki 2020 m. Vengrijoje niekas nebevartotų narkotikų (kalbama, kad būtent ministras pirmininkas norėjo siekti šio nerealaus tikslo).
Dėl to, kad 2012 m. „Mėlynojo taško“ biudžetas buvo gerokai sumažintas, organizacija - kaip ir kitos švirkštų ir adatų keitimo programos - buvo priversta atleisti dalį darbuotojų, mažinti darbo valandas ir tiekiamų adatų skaičių. Negana to, vietos mero komanda apkaltino programą, esą ši „pritraukia narkotikų vartotojus į rajoną“ ir dėl jos gatvėse apstu su narkotikais susijusių šiukšlių. Sutartis tarp šios nevyriausybinės organizacijos ir vietos tarybos buvo nutraukta 2013 m. lapkritį, o organizacija nebuvo įtraukta į vietos koordinacijos dėl narkotikų komitetą. Sausio mėnesį vietos politikai gatvėse surengė protestą, reikalaudami, kad programa būtų nutraukta.
Birželio mėnesį „Mėlynasis taškas“ paskelbė, kad jei vyriausybė nesuteiks jai būtinų lėšų, dėl atšiauraus politinio klimato ir finansavimo stokos rugsėjo mėnesį programa bus nutraukta. Žmogiškųjų išteklių ministerija šį prašymą atmetė, teigdama, kad neturi nebiudžetinių lėšų, kurias galėtų skirti adatų keitimo programai. Argumentai, teigiantys, kad „nėra pinigų“, nevyriausybinių organizacijų neįtikina. Jos atkreipia dėmesį į tai, kad praeitais metais vyriausybė skyrė 13,000,000 forintų (55,000 dolerių) 8-ojo rajono merui, kad šis galėtų kovoti prieš su narkotikais susijusį šiukšlinimą - kyla klausimas, kodėl tokios pačios sumos nebuvo galima surinkti adatų keitimui. Ką jau kalbėti apie milijardus forintų, kurie kasmet išleidžiami narkotikų vartotojų gaudymui ir traukimui baudžiamojon atsakomybėn.
„Mėlynojo taško“ teigimu, norint, kad adatų keitimo programa veiktų dabartiniu savo pajėgumu, organizacijai kas met reikia apie 135,000 dolerių. Kadangi vieno hepatito C ar ŽIV paciento gydymas gali kainuoti tūkstančius dolerių - jau nekalbant apie tai, kad žmogus gali netekti gyvybės - adatų keitimo programos pasiteisina, jei joms pavyksta užkirsti kelią bent porai užsikrėtimo atvejų. Bet jei vyriausybė ir toliau nesuvokia, kad investicijos į žalos mažinimą yra naudingos visai visuomenei, už tai kenčia tik mokesčių mokėtojai.
„Mėlynojo taško“ adatų ir švirkštų keitimo programos nutraukimas taip pat gali turėti rimtų pasekmių ir kitiems paslaugų teikėjams: mažesnės programos gali nesugebėti susitvarkyti su tūkstančiais naujų klientų iš 8-ojo rajono, o dėl to gali griūti visa sistema. Iš tokio politinio trumparegiškumo pasipelnyti gali tik pati ŽIV epidemija.