Máté Kocsis dėjo visas pastangas, kad tik būtų uždaryta organizacijos „Mėlynasis taškas“ (angl. „Blue Point“) vykdoma adatų mainų programa. Galiausiai jam tai pavyko - vos pora savaičių prieš pasirodant programos uždarymą kritikuojančiai ir jos teigiamą poveikį sveikatai nurodančiai Pagrindinių teisių komisaro įstaigos (Ombudsmeno įstaigos) ataskaitai.
Ataskaita gera, bet pavėlavo
Ataskaita pažymėjo, kad adatų ir švirkštų mainai, kaip vienintelė rentabili ligų plitimo tarp narkotikų vartotojų prevencijos priemonė, yra neatsiejama dalis ne tik ES oficialios narkotikų strategijos, bet taip pat ir Vengrijos nacionalinės narkotikų strategijos. Aišku, kad bet kokios rimtos ligos - tiek hepatito C, tiek ŽIV - protrūkis neapsiribotų vien tik narkotikų vartotojais ir keltų grėsmę visuomenei. Vadinasi, rašo ataskaita, adatų mainų programos užgniaužimas pažeidžia ne tik narkotikų vartotojų, bet ir visų mūsų teisę į sveiką aplinką. Neseniai pradėta vyriausybę palaikančios žiniasklaidos kampanija prieš ombudsmeną bando nukreipti visuomenės dėmesį nuo šio fakto.
Šią ataskaitą, kurioje buvo pateikti dėl Vengrijos pilietinių laisivių sąjungos (HCLU) praeitų metų lapkričio mėnesio kreipimosi pradėto tyrimo rezultatai, HCLU teisėtai nustatyta tvarka gavo likus dviem dienom iki jos viešo paskelbimo. Man ji sukėlė prieštaringus jausmus. Viena vertus, aš džiaugiuosi, kad ombudsmenas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, priėjo iš esmės tas pačias išvadas kaip ir HCLU bei pateikė panašias rekomendacijas sprendimų priėmėjams dėl būtinybės remti žalos mažinimo programas. Kita vertus, kyla apmaudas, kad ataskaita pasirodė taip vėlai - pora savaičių po to, kai „Mėlynojo taško“ adatų mainų programa buvo priversta užverti savo duris. Jei kalbėsime atvirai, tai aš jau vėlyvą pavasarį įspėjau Ombudsmeno įstaigą apie besikeičiančią ir blogėjančią padėtį, dėl kurios kilo reali adatų mainų programos uždarymo grėsmė. Ši ataskaita būtų buvusi kur kas aktualesnė tuomet, nei ji yra dabar.
Melagingi kaltinimai
Ko nesitikėjau, tai kaltinimų, esą aš, manipuliuodamas Ombudsmeno įstaiga, stengiausi, kad ši ataskaita būtų paskelbta būtent dabar vykstančių vietos rinkimų metu. Vyriausybės norus skelbiantis laikraštis tiesiogiai apkaltino HCLU Ombudsmeno įstaigos kontroliavimu. Kaip jiems pavyko prieiti tokią išvadą? Galbūt nutekėjo arba - baisu pagalvoti - slaptųjų tarnybų naudojamais metodais buvo gauta HCLU praeito pavasario korespondencija su minėta įstaiga. Aš buvau kaltinamas turėjęs neteisėtų, konfidencialių santykių su tos įstaigos atstovais, leidžiančių man susipažinti su ataskaitos turiniu likus daug laiko iki jos paskelbimo. Buvo net manoma, kad ataskaita iš tiesų buvo paruošta dar gegužės mėnesį, o paskelbta tik rugsėjį dėl su vyksiančiais vietos rinkimais susijusių politinių priežasčių. Teigta, kad HCLU buvo iš anksto informuota apie paskelbimo datą.
Tai yra netiesa. Visa, ką galima išpešti iš korespondencijos, yra tai, kad Ombudsmeno įstaigos atstovas gavo informaciją apie su HCLU kreipimusi susijusius įvykius, o HCLU bandė sužinoti įstaigos ketinimus dėl ataskaitos (kuriai, organizacijos manymu, būtų pats laikas) paskelbimo. Tarp profesionalų yra įprasta bendrauti draugiškai, tad tai, kad HCLU laiškas parašytas tokiu tonu, jokiu būdu nedaro prielaidos, jog HCLU galėjo kontroliuoti Ombudsmeno įstaigą. Ombudsmeno įstaiga mums pavasarį atrašė, kad spėjo paruošti tik ataskaitos projektą, o galutinė versija pasirodys ne anksčiau birželio pabaigos. Su ataskaita HCLU nesusipažino iki rugsėjo mėnesio.
Tačiau tai, kad tą pačią dieną, kai pasirodė mus kaltinantis laikraščio straipsnis, Budapešto 8-ojo rajono meras Máté Kocsis surengė spaudos konferenciją tam, kad, be kita ko, galėtų pateikti kaltinimus dėl „Ombudsmeno įstaigoje įsikūrusių narkotikų lobistų“, leidžia mums suprasti tikrąją situaciją: atrodo, planuotoje šmeižto kampanijoje, iš tiesų nukreiptoje prieš valdančiojo režimo vadovui išdrįsusią pasipriešinti Ombudsmeno įstaigą, HCLU teko pagalbininko vaidmuo.
Vaidenasi kažkoks slaptas sąmokslas
Deja, HCLU buvo užsipulta būtent dėl to, kad ji veikė gerai - pagal visus teisės aktuose numatytus reikalavimus. Juk 2011 m. CXI (pastaba - „111“) įstatymo 2 dalies 5 pastraipoje yra numatytas reikalavimas ombudsmenui bendradarbiauti su teisinės pagalbos organizacijomis. Šių organizacijų teikiami skundai ir pastabos - tai pagrindas, leidžiantis ombudsmenui vykdyti teisėtas savo funkcijas. Tai neprieštarauja reikalavimui ombudsmeno įstaigai savo nuomonę formuoti nepriklausomai - kartais ji skiriasi, o kartais ir sutampa su teisinės pagalbos organizacijų pozicija. Europinėje valstybėje yra natūralu, kad į įstaigą besikreipusi organizacija pradeda su ja susirašinėti, informuoja ją apie besikeičiančią padėtį ar - neduok Dieve! - net tariasi dėl svarbaus dokumento paskelbimo datos, kad įstaiga galėtų veiksmingai vykdyti „visuomenę nušviečiančią ir informuojančią veiklą“, kaip to reikalauja įstatymai.
Tik politinės paranojos smaugiamoje valstybėje dėl dialogo bei bendradarbiavimo tarp Pagrindinių teisių komisaro ir žmogaus teisių NVO pradeda vaidentis kažkokio slapto sąmokslo šmėkla, o ombudsmenui tenka gėdytis dėl pažeidimą įvykdžiusiam merui pareikštos kritikos.
Pastaruoju metu užsiliepsnojusi vyriausybės valdomos žiniasklaidos isterija - tai dalis susijusių išpuolių prieš nepriklausomas institucijas, laisvą spaudą ir pilietinę visuomenę Vengrijoje. Tokiu absurdišku, politiškai motyvuotu prieštaravimu ombudsmenui bandoma įspėti viešose tarnybose bei institucijose dirbančius ir galbūt vis dar kritiškai mąstančius valstybės tarnautojus,. Štai ką norima jiems pasakyti: Atsikratykite iliuzijų, kad dirbate nepriklausomoje organizacijoje, kurioje galite kritikuose vyriausybės veiksmus ir bendradarbiauti su „juodajame sąraše“ esančiomis NVO. Naujosios, partijos valdomos valstybės buldozeris savo kelyje bando sulyginti viską, ko negali tiesiogiai kontroliuoti. Jį varo nerimas ir baimė dėl galimo socialinio solidarumo bei bendradarbiavimo tarp demokratijai vis dar pasišventusių žmonių. Valdovai nori suskaldyti ir supriešinti tuos, kurie galėtų išjudinti žmones iš apatijos ir taip kelti valdžiai pavojų. Dabar laikoma, kad visi, kas kritikuoja „Fidedz“ partiją - NVO, ombudsmenas, Norvegijos finansiniai mechanizmai ar net Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre - dalyvauja tarptautiniame sąmoksle, kuris yra nukreiptas į Vengrijos širdį.
„Fideszokratijos“ beprotybė nepasitenkins sutriuškinusi adatų mainų programas ir teisinės gynybos organizacijas. Mes visi esame suinteresuoti, kad baigtųsi jos visa-griaunantis riedėjimas.
Péter Sárosi