Tech & Rights

Siekiant įgyvendinti Europos Tarybos ir Junginių Tautų organų sprendimus, būtini Lietuvos Konstitucijos pakeitimai

Birželio pabaigoje ŽTSI Seimui pateikė išvadą dėl ​Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. sausio 6 d. ir ​Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. sprendimų bylose Paksas prieš Lietuvą įgyvendinimo.

by Human Rights Monitoring Institute
Lithuanian Constitutional Court. Flickr.com by the World Bank Photo Collection, CC licensed content

Birželio pabaigoje ŽTSI Seimui pateikė išvadą dėl Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. sausio 6 d. ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. sprendimų bylose Paksas prieš Lietuvą įgyvendinimo.

2004 m. metais, po LR Seime inicijuoto apkaltos proceso už LR Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą, Rolandas Paksas buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Pagal priimtą galutinį ir neskundžiamą Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą, jis iki gyvos galvos negalės kelti savo kandidatūros Prezidento, Seimo rinkimuose ar eiti jokių valstybinių pareigų, reikalaujančių duoti priesaiką valstybei.

Tačiau, EŽTT ir JT ŽTK nustatė, kad toks absoliutus draudimas prieštarauja proporcingumo principui ir dėl to pažeidžia R. Pakso pasyviąją rinkimų teisę.

Nepaisant rekomendacijų Lietuvai peržiūrėti savo teisinį reguliavimą ir numatyti labiau proporcingumo principą atitinkantį teisės ribojimo laikotarpį, to iki šiol nebuvo padaryta. Be to, pastaruoju metu, viešojoje erdvėje pasigirsdavo nuomonių, kad EŽTT ir ŽTK sprendimai yra pagrindas peržiūrėti Rolando Pakso apkaltos byloje priimtą sprendimą.

Savo išvadoje ŽTSI pabrėžė, kad nei vienas iš tarptautinių organų sprendimų nenagrinėjo Rolando Pakso apkaltos proceso teisėtumo, nenustatė jo kaltumo ar nekaltumo apkaltos byloje, bei nepanaikino LR Konstitucinio teismo sprendimo, kuriame buvo išaiškinta priesaikos instituto Konstitucijoje reikšmė. Taigi, iš esmės, teisės kelti savo kandidatūrą rinkimuose absoliutus ribojimas taip ir išliko Konstitucijoje.

Lietuvai siekiant įgyvendinti savo priimtus įsipareigojimus, neužtenka priimti ordinarinės teisės aktus, pvz. pakeisti Seimo rinkimų įstatymą, nes, tokiu atveju, jie prieštarautų Konstitucijai, kaip aukščiausią galią turinčiam teisės aktui. Siūlomas LR Seimo 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo panaikinimas (apkaltos panaikinimas) taip pat nebūtų teisėtas, nes tam nėra jokio pagrindo – faktinės aplinkybės, nustatytos apkaltos byloje išliko nepakitusios.

ŽTSI pritarė Konstitucinio teismo išsakytai nuomonei, kad vienintelis teisėtas, tarptautinius įsipareigojimus gerbiantis, bei tinkamas būdas įgyvendinti EŽTT ir JT ŽTK sprendimus yra atitinkamai pakeisti Konstituciją nustatant draudimo užimti aptartas pareigas terminą ir/arba procedūrą patikrinti ar asmuo yra pasirengęs priimti priesaiką.