#WeDecide: Demokratija ir ES. Ar mūsų nuomonė ką lemia?

Europos Sąjunga tikrai nėra tobulas demokratijos pavyzdys, tačiau tai visgi yra demokratinė santvarka, kuri verta mūsų moralinio palaikymo.

„Liberties“ visa širdimi tiki, kad jei mes – europiečiai – pamiršime, kas yra demokratija ir kodėl norime joje gyventi, Europos Sąjungą lengvai nuskins populistai. Jei nenorime, kad mus engtų populistai autoritarai, privalome įtikinti kitus Europos piliečius, kad kai kurios politinės pakraipos prisidengia demokratijos šydu, tačiau iš tiesų slepia ką kita. Ir tam reikia argumentų.

Mūsų #WeDecide (liet. „Mes sprendžiame“) ciklas buvo būtent tam skirtas. Pirmajame straipsnyje kalbėjome, kodėl neliberalių režimų negalima laikyti demokratiškais; antrajame ir trečiajame pateikėme argumentus, kodėl demokratija yra siektina; ketvirtajame parodėme, kodėl „daugumos valdžia“ nėra demokratija; o penktajame argumentavome, kad tiek reprezentacinė, tiek tiesioginė demokratija turi savo vaidmenį normaliai veikiančioje demokratinėje santvarkoje. Paskutiniame ciklo straipsnyje žiūrėsime, kaip žmonių valia figūruoja priimant sprendimus Europos Sąjungoje.

Visų pirma (ir tai svarbiausias punktas), Europos piliečiai nuo 1979 m. tiesiogiai renka savo atstovus į Europos Parlamentą (EP). Europos Parlamentas kartu su Europos Sąjungos Taryba turi vaidmenį priimant įstatymus ir nustatant biudžetus. Labai svarbu, ką siunčiame į Parlamentą, nes minėtosios dvi institucijos turi vienodą svorį priimant sprendimus ekonomikos valdymo, imigracijos, aplinkos apsaugos, transporto ir tam tikrais kitais klausimais. Negana to, EP prižiūri ir kitas ES institucijas – pavyzdžiui, gali priversti Komisiją atsistatydinti. Beje, pastaroji privalo periodiškai teikti EP ataskaitas apie biudžeto įgyvendinimą. Parlamentas dar skiria ir Komisijos pirmininką, Europos ombudsmeną, Europos centrinio banko pirmininką – institucijų vadovus, ženkliai įtakojančius mūsų gyvenimą. Europos Parlamentas taip pat gali inicijuoti 7 straipsnio mechanizmą prieš demokratiją varžančias ir pagrindinių ES vertybių negerbiančias valstybes nares.

Antra, Europos piliečiai gali paveikti Parlamento darbą keliais būdais. Pavyzdžiui, jie gali šiam teikti peticijas. Galima paprašyti Parlamento išnagrinėti mus liečiančius klausimus, galima skųstis apie ES teisės aktų taikymą. Taipogi galima Piliečių informavimo skyriaus prašyti informacijos mus dominančiomis temomis arba pranešti apie savo nuogąstavimus. Galima pilietinių teisių organizacijų (kaip antai „Liberties“) kampanijų metu raštu kreiptis į europarlamentarus – arba tiesiog nusiųsti laišką savo atstovams.

Trečia, galime dalyvauti Europos Komisijos veikloje. Europos piliečių iniciatyva leidžia mums tiesiogiai prašyti Komisijos parengti kurio nors teisės akto projektą. Be to, galima prašyti Komisijos informuoti mus el. paštu apie naujai skelbiamus planus ar viešas konsultacijas. Viešų konsultacijų metu galima išreikšti savo nuomonę apie naujas ES iniciatyvas, esamą politiką ir teisės aktus. Komisijai apsvarsčius mūsų nuomonę, nusprendus, ką daryti toliau, ir pateikus pasiūlymą Europos Parlamentui su Taryba, mes vėlgi galime išsakyti savo nuomonę. Atsiliepimus galima teikti ir apie teisės aktus, kuriuos EP ir Taryba jau patvirtino, tačiau Komisijai dar gali derinti detales.

Ketvirta, galime prašyti savo šalies parlamento ar vyriausybės narių išreikšti konkrečią nuomonę konkrečiose ES institucijose, arba daryti spaudimą ES įstaigai priimti konkretų sprendimą. Šiuo tikslu galima organizuoti laiškų kampanijas, dalyvauti viešose konsultacijose arba inicijuoti referendumus.

Kodėl reikia žinoti apie šias galimybes? Kaip tai išgelbės mus nuo populistų autoritarų pinklių? Kai kurie žmonės kritikuoja ES, abejoja Sąjungos mandatu dėl to, kad europiečiai neva neturi įtakos priimant sprendimus. Jei praneštumėte jiems apie šias galimybes, galbūt jie mažiau pasikliautų tipams, kurie prisidengę demokratijos šydu kovoja prieš „nedemokratišką“ Briuselį.

Aišku, tai nereiškia, kad Europos Sąjunga yra tobulas demokratijos pavyzdys, kad nieko negali būti geriau. Taip nėra. Bet tai iš tiesų yra demokratinė santvarka, kuri verta mūsų moralinio palaikymo. Dėl to reikia visiems kartu ją tobulinti – reguliariai pranešti institucijoms apie tai, ko norime. Ir balsuoti už demokratiją gerbiančias partijas gegužės 23–26 d. rinkimuose.

Mums svarbi jūsų nuomonė. Ar dalyvausite Europos rinkimuose? Kaip ketinate dalyvauti priimant ES sprendimų priėmimo procese, ir kodėl? Pasidalinkite savo mintimis po mūsų „Facebook“ įrašu ir užmeskit akį į mūsų #Vote4Values rinkimų seklį.