#WeDecide: Kodėl daugumos valdžia nėra demokratija? Pakalbėkim ir apie tiesioginę demokratiją.

Ar manote, kad tokia sistema iš tikrųjų vienodai gerbtų jūsų orumą ir būtų verta moralinio palaikymo? Kad ją verta vadinti demokraija? Aišku, kad ne. Daugumos tironija nėra demokratija.

Sveiki atvykę į ketvirtąjį mūsų #WeDecide ciklo straipsnį! Pirmajame kalbėjome apie tai, kodėl „neliberalios demokratijos“ apskritai nedera vadinti demokratija. Antrajame ir trečiajame straipsnyje aptarėme, kodėl žmonės gali norėti gyventi demokratiškoje santvarkoje. Keli skaitytojai pakomentavo, kad Europos Sąjunga nėra demokratiška, nes nepaiso daugumos nuomonės tam tikrose valstybėse. Mes nesutinkam su šia nuomone – tiek dėl to, ar jų vyriausybės iš tiesų reprezentuoja daugumą, tiek dėl to, ką reiškia įstoti į kokią bendriją – tačiau problema iš tiesų slypi kiek giliau. Kitaip, nei kai kurie skaitytojai, mes nemanome, kad daugumos valią reikia gerbti absoliučiai visais atvejais.

Kaip jau minėjome, demokratijos galima norėti dėl įvairių priežasčių. Ji gali būti pageidautina, nes padeda žmonėms įgyvendinti kilnius tikslus, arba dėl to, kad užtikrina jų lygybę ir orumą. Būtent dėl pastarosios priežasties, mūsų nuomone, demokratija iš tiesų ir reikalinga (nors patys mėgstame visus demokratijos pliusus). Demokratija gerbia visų orumą vienodai. Ji užtikrina, kad kiti už mus nespręstų mūsų gyvenimo (neatsiklausus mūsų nuomonės), ir tai, kad visuomenėje būtume traktuojami kaip lygūs.

Hmm. O jeigu ne?

Atsakymas paprastas – tuomet tokia santvarka neverta vadintis „demokratija“. Kaip jau kalbėjome pirmajame straipsnyje, demokratija kaip sąvoka turi moralinį atspalvį. Žodis „demokratija“ mums reiškia „moraliai mums priimtiną sistemą, kuria atitinkamai reikia ir įgyvendinti/ginti/palaikyti“. Visų gyventojų orumo vienodai neužtikrinantys režimai nėra verti moralinės paramos – taigi, kad ir kaip jie save bevadintų, jie nėra demokratiški.

O kas tada blogai su daugumos valdžia? Kodėl ji neverta mūsų palaikymo? Ar ji tikrai neužtikrina, kad visų asmenų orumas būtų gerbiamas vienodai? Taip, tikrai ne. Įsivaizduokite – visuomenėje yra dvi grupės, žalieji ir mėlynieji. Žaliųjų yra triskart daugiau. Jūs esate mėlynasis. Jei žalieji ir mėlynieji būtų gana panašūs (pavyzdžiui, žalieji sakytų „sveiki!“, mėlynieji – „laba diena“) ir jei, bendrai paėmus, būtų vienodas šansas, kad kurios nors grupės interesas laimėtų balsavimo metu – tuomet lyg ir viskas tvarkoj. Priimant bendrus sprendimus konkrečiais klausimais, vieniems lengviau, kitiems sunkiau. Tokioje sistemoje tiek žalieji, tiek mėlynieji su sunkumais susiduria daugmaž vienodai.

O jei skirtumai tarp žaliųjų ir mėlynųjų būtų gerokai aštresni? Pavyzdžiui, jie mini skirtingas religines šventes, kitaip supranta švietimo ir pagyvenusių žmonių priežiūros svarbą, turi kitokius lūkesčius iš gyvenimo lūkesčius, yra nevienodai atsparūs konkrečioms ligoms. Priimant bendrus sprendimus vien tik daugumos balsavimu, jūsų pačių ir jūsų šeimos (kuri greičiausiai irgi priklauso mėlyniesiems) interesai greičiausiai nebus paisomi. Jūs susidursite tik su sunkumais. Tikėtina, kad valstybinės šventės bus išvestos pagal žaliųjų religinį kalendorių, o jums teks dirbti jums patiems svarbiomis dienomis. Valstybės lėšos greičiausiai bus skiriamos žaliuosius kamuojančių ligų tyrimams. Gali būti, kad valstybės biudžeto paskirstymas pagyvenusių žmonių ir vaikų priežiūros atžvilgiu diskriminuos jūsų tautą. Aišku, žalieji gali būti ir dosnūs. Galbūt jie duos jums laisvadienį jūsų šventės metu. Galbūt jie skirs kiek lėšų jūsų tautą kamuojančių ligų tyrimams. Galbūt jie net atidarys daugiau darželių, skirtų jūsų vaikams. Tačiau bet kokiu atveju jūsų gyvenimo sąlygas spręs kiti, visiškai neatsiklausę jūsų nuomonės. Mėlynieji bus visiškai priklausomi nuo žaliųjų nuotaikų.

Ar manote, kad tokia sistema iš tikrųjų vienodai gerbtų jūsų orumą ir būtų verta moralinio palaikymo? Kad ją verta vadinti demokraija? Aišku, kad ne. Daugumos tironija nėra demokratija.

Kai kurie asmenys mano, kad, sustiprinus tiesioginę demokratiją Europos Sąjungoje (t.y. palengvinus sąlygas referendumų inicijavimui), gautume tikrą demokratiją. Kai tai tik techniškai ir finansiškai įmanoma, sprendimus turi priimti liaudis, o ne jos atstovai. Kiti baiminasi, kad tiesioginės demokratijos stiprinimas Sąjungoje privestų prie daugumos tironijos. Mūsų nuomone, tiesioginė demokratija nėra kažkoks gyvybės vanduo, gebantis išgydyti visas demokratiškų valstybių problemas. Juo labiau tai tikrai nėra vienintelė „tikros“ demokratijos forma. Tačiau nereikia to ir vengti – juk institucinė santvarka lemia, ar tokie bandymai baigiasi daugumos tironija.

Norite sužinoti daugiau apie atstovaujamosios ir tiesioginės demokratijos pavojus? Apie tai kalbėsime kitą savaitę. O dabar mums rūpi jūsų nuomonė – ką manot apie daugumos tironiją? Ar norėtumėt daugiau tiesioginės demokratijos Europos Sąjungoje? Kodėl? Pasidalinkite savo mintimis po mūsų „Facebook“ įrašu.