Nyderlandų vyriausybė išnaudojo istoriją apie saugumo tarnybas politiniais tikslais

Didžiausia pagarba saugumo tarnyboms ir straipsnius paskelbusiems žurnalistams! Tačiau mus visgi erzina tai, kad vyriausybė istorija pasinaudojo politiniais tikslais.

Pagarba slaptosioms tarnyboms

Pirmoji mintis, kuri šovė į galvą perskaičius karštus laikraščių De Volkskrant ir Nieuwsuur reportažus šį mėnesį, buvo paprasta: „Vau“. Straipsniuose pasakojama apie tai, kaip Nyderlandų Generalinė žvalgybos ir saugumo tarnyba (AIVD) įsilaužė į rusų programišių tinklą ir jau kelis metus žinojo, kaip šie savo ruožtu įsilaužė į Amerikos vyriausybės serverius. Tai tikrai įspūdingas ir gerbtinas AIVD pasiekimas.

Geras tiriamosios žurnalistikos pavyzdys

Atskleista informacija taipogi yra didžiulis laikraščio ir apskritai žurnalistikos pasiekimas. Tokie tyrimai yra ypač sudėtingi – žurnalistai negali remtis tik vienu informatoriumi, informaciją sunku patikrinti. Labai dažnai visi istorijos dalyviai žurnalistams sako kažką panašaus į „negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“.

Logiška – slaptųjų tarnybų metodika yra valstybės paslaptyje. Už bet kokį jos nutekinimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Tai, kad žurnalistams pavyko patikrinti šios istorijos faktus, įrodo, kad straipsnis yra geras tiriamosios žurnalistikos pavyzdys.

Kieno interesai?

Aišku, peršasi mintis, kad AIVD sąmoningai nutekino informaciją (galbūt su amerikiečių pagalba) per Volkskrant ir Nieuwsuur. Žinoma, gerai, kai žiniasklaidoje girdėti kažkas pozityvaus apie saugumo tarnybas, ypač dabar, artėjant referendumui. Tačiau tokiu viliojančiu scenarijumi netikime: AIVD nenaudinga, kad jų metodika diskutuojama viešai. Galų gale juk tai „slaptosios“ tarnybos. Toks informacijos nutekėjimas taipogi gali turėti rimtų politinių pasekmių mūsų šaliai ir pačiai tarnybai. Negana to, informacija atskleidžia tik tai, kad AIVD gali labai veiksmingai įsilaužti į elektronines sistemas nepažeidžiant galiojančių įstatymų – tik tiek.

Šurmulys siekiant politinės naudos

Dėl to mes nepasinaudosime istorija referendumo klausimui nagrinėti. Tai būtų per lengva. Politiniais tikslais šita istorija pasinaudojo tik vyriausybė, norėdama pateisinti (arba „propaguoti“, kaip rašė Nieuwsuur) naujajį Žvalgybos ir saugumo įstatymą. Tiek vidaus reikalų ministras, tiek ministras pirmininkas informaciją paviešinus negalėjo pasakyti nieko reikšmingo, tačiau iš karto pabrėžė, jog naujieji įgaliojimai iš tiesų būtii.

Tai kiek keista, nes AIVD gebėjimas veiksmingai nulaužti žmonių kompiuterius neturi nieko bendra su būtinybę priimti naująjį Žvalgybos ir saugumo įstatymą. Vyriausybės atsakas – o ypač tai, kad nebuvo pateikti jokie svarūs argumentai – tėra šurmulys, siekiant politinės naudos.

Autorius: Rejo Zenger, „Bits of Freedom“ tyrėjas