#Vote4Values: Europos Parlamento pradžiamokslis

Sužinokite, kokią įtaką Europos Parlamentas turi jūsų gyvenimui, ir kodėl derėtų nesibodėti išsakyti savo nuomonės ir balsuoti už norimus atstovus.

Kuom svarbus Europos Parlamentas?

Europos Parlamentas veikia kiek kitaip, nei atskirų šalių parlamentai. Europos Sąjungoje galios, kuriomis valstybėse paprastai dalinasi parlamentas ir vyriausybė, yra priskirtos trims institucijoms: Tarybai, Komisijai ir Europos Parlamentui.

Europos Komisija teikia pasiūlymus dėl naujų teisės aktų ir politikos krypčių. Nors naujus įstatymus siūlyti gali ir pačios vyriausybės, paprastai beveik visada tą daro Komisija. Ji taipogi atsakinga už esamų įstatymų įgyvendinimą – pavyzdžiui, Komisija gali kreiptis į Teisingumo Teismą kai šalys pažeidžia ES įstatymus. Komisiją sudaro pirmininkas ir (po Jungtinės Karalystės išstojimo) 26 už konkrečias sritis atsakingi komisarai. Pirmininkas ir komisarai yra įtakingi sprendžiant dėl naujų įstatymų ir politikos krypčių, taip pat nustato, kaip Komisija elgiasi su taisykles pažeidusiomis valstybėmis.

Europos Vadovų Tarybą sudaro visų valstybių narių ministrai. Komisijai pasiūlius priimti naują įstatymą ar politikos kryptį, Taryba ir Europos Parlamentas turi tarpusavyje susiderinti galimus jo pakeitimus. Tam tikrose srityse Europos Parlamento balsas nėra toks svarus – pavyzdžiui, už užsienio politiką atsakinga Taryba. Tačiau daugeliu klausimų Parlamentas ir Taryba turi vienodą galią keisti ar net atmesti Komisijos siūlymus. Europos Parlamentas taipogi turi įtakos ES biudžetui.

Europos Parlamentas nėra tik įstatymų leidėjas. Jo rolė labai svarbi ir dėl to, kad jis turi įtakos sprendžiant dėl Komisarų (ypač pirmininko) paskyrimo. Nors iš principo Komisijos pirmininką skiria Taryboje esančios šalių vyriausybės, nuo 2014 m. rinkimų galioja neoficialus susitarimas, pagal kurį kiekviena frakcija pateikia savo kandidatą Komisijos pirmininko postui. Tai vadinama spitzenkandidat procesu (daugiau apie jį – čia). Proceso principas – Taryba Komisijos pirmininku skiria kandidatą iš daugiausia vietų rinkimuose pelniusios Parlamento frakcijos.

Kas yra politinės frakcijos? Ar Europos Parlamente nėra partijų, kaip kad šalių parlamentuose?

Nors rinkimai vyksta Europos mastu, juose dalyvauja beveik vien tik nacionalinės partijos. Po rinkimų europarlamentarai suskirsto į frakcijas, kurios veikia panašiai, kaip partijos šalių parlamentuose – jų nariai vadovaujasi panašiais idealais, dirba išvien ir kartu balsuoja. Tačiau, skirtingai nei daugumoje nacionalinių parlamentų, europarlamentarų neįmanoma priversti balsuoti taip, kaip nori frakcija.

Šiuo metu Europos Parlamente yra aštuonios frakcijos, apimančios visą politinį spektrą. Europarlamentarai į grupes pasiskirsto ne pagal pilietybę o pagal savo pažiūras. Žemiau pateikiami skaičiai atspindi šių metų vasario pradžioje buvusią situaciją.

Pavyzdžiui, centro dešinių pažiūrų nacionalinių partijų europarlamentarai, kaip antai Ispanijos „Partido Popular“ ar Vokietijos krikščionys demokratai, yra linkę jungtis prie centro dešinių pažiūrų Europos Liaudies Partijos (EPP). Tai šiuo metu didžiausia frakcija Europos Parlamente – ji turi 217 narių. Analogiškai, europarlamentarai iš centro kairiųjų pažiūrų nacionalinių partijų, kaip antai Italijos „Partito Democratico“ arba Portugalijos „Partido Socialista“ yra centro kairiųjų pažiūrų Progresyviame socialistų ir demokratų aljanse. (S&D). Tai antra pagal dydį Europos Parlamento frakcija, su 186 nariais. Tikėtina, kad abi frakcijos rinkimuose neteks dalies savo vietų.

Pateikiame likusias šešias frakcijas:

Europos konservatorių ir reformistų frakcija (ECR)

Daugiau informacijos

Frakcijoje yra narių iš centro dešiniųjų, kraštutinių dešiniųjų ir euroskeptikų partijų, įskaitant ir Jungtinės Karalystės konservatorių partiją bei Lenkijos partiją „Teisė ir teisingumas“. Frakcija šiuo metu užima 75 vietas Europos Parlamente.

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija (ALDE)

Daugiau informacijos

Frakcijoje yra narių iš centristų partijų, kurios dažniausiai yra socialiai, ekonomiškai liberalios, pasisako už tolesnę ES integraciją. Jai priklauso Nyderlandų „D66“ ir Suomijos „Suomen Keskusta“, ji šiuo metu turi 68 vietas Europos Parlamente.

Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija/Šiaurės šalių žalieji kairieji (GUE-NGL)

Daugiau informacijos

Frakciją sudaro kraštutinių kairiųjų pažiūrų partijos, kaip antai Graikijos „Syriza“ ar Airijos „Sinn Féin“. Ji šiuo metu turi 52 vietas Europos Parlamente.

Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas (Greens-EFA)

Daugiau informacijos

Čia rasite atskirų šalių žaliųjų partijų ir regioninius interesus (kaip antai Škotijos ar Katalonijos) atstovaujančių partijų narius. Frakcija šiuo metu užima 52 vietas Europos Parlamente.

„Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ (EFDD)

Daugiau informacijos

Frakciją sudaro daugiausia euroskeptiškų, dažnai – kraštutinių dešiniųjų pažiūrų nacionalinės partijos. Į ją įeina Italijos Penkių žvaigždučių judėjimas, Jungtinės Karalystės UKIP ir Vokietijos „Alternative für Deutschland“. Frakcija šiuo metu turi 41 vietą. Po rinkimų frakcijos nebeliks. Šiuo metu Penkių žvaigždučių judėjimas bando ją pakeisti nauja frakcija.

„Tautų ir laisvės Europa“ (ENF)

Daugiau informacijos

Frakcijai priklauso kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos, kaip antai Prancūzijos „Front National“ ir Austrijos „FPÖ“. Ji šiuo metu turi 37 vietas. Po rinkimų frakcijos nebeliks, ją iš esmės pakeis EAPN (daugiau informacijos pateikta žemiau).

Matteo Salvini (Italija), kurio partija "Lega" priklausė ENF, šiuo metu kuria naują frakciją - Europos liaudies ir tautų aljansą (EAPN).

Daugiau informacijos

EAPN iš principo pakeis ENF: numanoma, kad prie naujosios frakcijos prisijungs visos buvusios pastarosios partijos, plius keli EFDD nariai ir ECR partijos.

Jokiai frakcijai nepriklausančios partijos ar parlamentarai

Daugiau informacijos

Kai kurie europarlamentarai paprasčiausiai nepriklauso jokiai frakcijai. Jie yra vadinami nepriklausomais („non-inscrit“) parlamento nariais. Šiuo metu tokių europarlamentarų yra 23. Didžiajai Britanijai palikus Europos Sąjungą, Europos Parlamento narių skaičius sumažės nuo 751 iki 705. Iš Parlamento pasitrauks 73 europarlamentarai iš Jungtinės Karalystės, tačiau dalis jų vietų atiteks kitoms valstybėms, kurių populiacija pastaruoju metu išaugo.

Čia galite sužinoti, kuriai frakcijaii priklauso kuri nors jūsų šalies partija. Galite tiesiog peržiūrėti visos Sąjungos nacionalinių partijų sąrašą arba įvesti jums rūpimą partiją – svetainė iškart nurodys, kuriai frakcijai ji priklauso.

Kaip susikuria politinės frakcijos?

Frakcijos Parlamente gali keistis, ypač artėjant rinkimams. Kartais europarlamentarai pereina iš vienos frakcijos į kitą. Kartais sukuriamos naujos frakcijos – pavyzdžiui, ENF susikūrė tik 2015 m. Ir galiausiai frakcijos nuo vienų rinkimų iki kitų gali netekti arba įgyti narių. Pavyzdžiui, remiantis rinkimų apklausomis ir vadovaujantis prielaida, kad frakcijose liks tos pačios nacionalinės partijos, atrodo, kad sumažės dvi didžiausios centro dešinės ir kairės frakcijos (PPE ir S&D).

Vadovaujantis Europos Parlamento vidaus taisyklėmis, naujai frakcijai sukurti reikia bent 25 europarlamentarų parašų iš bent septynių ES šalių. Kai europarlamentarai įkuria frakciją, jie gauna tam tikrų privilegijų – pavyzdžiui, teisę daugiau kalbėti posėdžiuose, biudžetą administracinei veiklai ir teisę vadovauti deryboms dėl teisės aktų.

Gali būti, kad 2019 m. rinkimai iš tiesų sumaišys kortas kai kurioms frakcijoms. Pavyzdžiui, darant prielaidą, kad Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES prieš rinkimus, nebebus daugiau europarlamentarų iš UK. Šiuo metu šaliai priklauso 73 EP nariai. Jų netektis bus ypač skaudi ECR frakcijai – vasario 4 d. duomenimis joje buvo 75 Europos Parlamento nariai, iš kurių 20 priklausė Jungtinės Karalystės konservatorių partijai ir vienas Šiaurės Airijos Ulster Unionistų partijai. Tikėtina, kad, norėdama atstatyti savo gretas, ECR gali prisivilioti kraštutinių dešiniųjų, euroskeptiškų pažiūrų partijas iš kitų frakcijų – arba siūlys joms burtis į naują, dar galingesnę frakciją. Jei taip nutiktų, ECR sustiprėtų, o tuo tarpu kitos trys didžiosios frakcijos – PPE, S&D ir ALDE – susilpnėtų.

Nepaisant milžiniškų numatomų pokyčių, manome, kad į Parlamentą bus išrinkta ne daugiau nei 30 proc. europarlamentarų iš prieš vertybes nusistačiusių partijų. Tai reiškia, kad vis tiek egzistuos didžiulė dauguma, kuri potencialiai galės susivienyti, kad apsaugotų teisinę valstybę, pliuralistinę demokratiją ir pagrindines teises. Užmeskite akį į mūsų # Vote4Values seklį ir susipažinkite su įvairiomis galimomis europarlamentarų koalicijomis, kurios galėtų užtikrinti mūsų pagrindines vertybes.

Daugiau informacijos:

Ką turim omeny kalbėdami apie "nusistačiusius prieš vertybes", ir iš kur paimti mūsų duomenys? Štai mūsų metodologija.

Tai gali būti svarbiausi Europos rinkimai per visą mūsų istoriją. Kodėl? Pažiūrėkit!

Išbandyk savo žinias su mūsų testuku - sužinok, kodėl reikia balsuoti EP rinkimuose.

Pasiruošę? Tuomet užmeskite akį į mūsų #Vote4Values rinkimų seklį.