Vokietija sugriežtina savo Prieglobsčio suteikimo įstatymus - I dalis

Nuo spalio mėnesio Vokietijoje įsigalėjo nauji prieglobsčio teikimo įstatymai. Šios normos turėtų paspartinti prieglobsčio suteikimo procesą, tačiau vis dar yra rimtų, su žmogaus teisėmis susijusių problemų, įskaitant laikinų prieglaudų perpildymą.

Pirmojoje šio ciklo dalyje pažiūrėsime, kaip žadama priglausti į Vokietiją ką tik atvykusius prieglobsčio prašytojus. Remiantis naujuoju įstatymu, jų viešnagė pirminiuose priėmimo centruose bus pratęsta. Šį sprendimą aršiai kritikavo pilietinės visuomenės organizacijos.

Naujoji santvarka

Pradiniuose proceso etapuose prieglobsčio prašytojai privalo būti taip vadinamuose pirminiuose priėmimo centruose. Dažnai tai - aptvertos teritorijos, kuriose yra policijos pareigūnų, gydytojų, valgykla ir bendrabučiai daugeliui žmonių. Naujajame įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojai šiose įstaigose privalės gyventi nebe tris, o šešis mėnesius.

Tik pasibaigus šiam laikotarpiui jie bus paskirstyti po bendruomenes visoje šalyje. Visumoje, tai toks termino pratęsimas padaro šios vasaros darbo draudimo sušvelninimą beprasmiu - prieglobsčio prašytojams dirbti neleidžiama tol, kol jie yra pirminiuose priėmimo centruose.

Federalinės vyriausybės tikslas - paspartinti prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą, ką naujasis reglamentas ir padarytų, mat institucijoms su prieglobsčio prašytojais būtų lengviau susisiekti centruose.

Iš žmogaus teisių pusės

Užtikrinti spartesnį atvejų nagrinėjimą yra svarbu, tačiau, anot mokslininkų koalicijos, vargu, ar tą pavyks pasiekti įstatyme numatytomis priemonėmis. Be to, dėl naujojo reglamento atsiranda problemų, susijusių su pagrindinėmis ir žmogaus teisėmis.

Pati aktualiausia problema - bendras būsto trūkumas. Dėl to prieglaudos yra perpildytos arba įrengtos paskubomis, ir neatitinka tikrų esminių žmogaus teisių standartų. Kadangi prieglobsčio prašytojai privalės ilgiau būti šiuose centruose, jiems dar ilgiau reikės kentėti tokias sąlygas.

Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras Nils Muižnieks Europos rekomendavo Vokietijai nustatyti minimalius priėmimo centrų tvarkos standartus visai šaliai. Jo teigimu, tai būtų vienintelis būdas užtikrinti, kad sąlygos visos šalies centruose atitiktų žmogaus teisių standartus. Pateikiame du pavyzdžius, kodėl tai yra svarbu:

  • Vaikai turi teisę į švietimą: Tą numato Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto (TESKTP) 13 straipsnis. Kai kalbama apie būstą, tai reiškia, kad vaikams turi būti užtikrinta galimybė mokytits ir dalyvauti švietimo veikloje - pavyzdžiui, jie turi galėti per protingą laikotarpį nueiti į mokyklą, o jei tokios galimybės nėra, reikia netoli centrų steigti švietimo įstaigas.
  • Moterys turi teisę būti apsaugotos nuo smurto dėl lyties: Kalbant apie būstą, tai reiškia, kad, pavyzdžiui, būtina numatyti priemones, kad moterys būtų apsaugotos nuo užpuolimų ar seksualinio priekabiavimo.

Žmogaus teisės prikluso žmonėms asmeniškai

Vokietija yra įsipareigojusi gerbti ir ginti pagrindines bei žmogaus teises. Jei šios teisės Vokietijoje yra pažeidžiamos, nukentėjusieji turi teisę kreiptis į teismą. Žinoma, Vokietijoje šiuo atžvilgiu labai svarbi Konstitucija ir Pagrindinės teisės.

Yra ir kitų žmogaus teisių įsipareigojimų, į kuriuos būtina atsižvelgti aiškinant Vokietijos įstatymus ir netgi Konstituciją - pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei kitos Jungtinių Tautų lygio konvencijos (Vaiko teisių konvencija, TESKTP ir pan.).

Tai bus svarbu visiems prieglobsčio teisinio reglamentavimo aspektams. Remiantis naujais pranešimais, Vokietijos Vidaus reikalų ministerija jau planuoja pakeisti įstatymą ir dar labiau apriboti teisę į prieglobstį. Didžiausias klausimas - ar Vokietija laikysis savo žmogaus ir pagrindinių teisių įsipareigojimų, ir jei taip, kaip?