Tech & Rights

Dalyvaudama CŽV slaptųjų kalėjimų programoje Lietuva pažeidė pamatines žmogaus teises

Lietuvoje vienerius metus veikė slaptas CŽV kalėjimas. Tai konstatavo Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 m. gegužės 31 d. paskelbtame sprendime byloje Abu Zubaydah prieš Lietuvą.

by Human Rights Monitoring Institute

Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos principus

Nuo 2005 m. vasario iki 2006 m. kovo Lietuvoje veikusioje įstaigoje, koduotoje kaip „violetinis“ sulaikymo centras, kalintas ir tardytas Abu Zubaydah, siejamas su 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių organizavimu. Tiesa, jokie oficialūs kaltinimai jam niekad nebuvo pareikšti, o šiuo metu jis kalinamas Gvantanamo karinėje bazėje esančiame kalėjime.


Teismas vienbalsiai nusprendė, kad Lietuva bendradarbiavo su JAV, šiai vykdant slaptą gabenimo, kalinimo ir tardymo programą nukreiptą į terorizmu įtariamus „aukštos vertės sulaikytuosius“. Tokiu būdu Lietuva slaptame kalėjime laikyto Abu Zubaydah atžvilgiu padarė daugialypius Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimus: pripažintas nežmoniškas elgesys, teisės į laisvę ir teisės į pagarbą privačiam gyvenimui pažeidimai. Kadangi Lietuvoje nebuvo atliktas veiksmingas tyrimas dėl šių veiksmų, Teismas nustatė ir Konvencijos 13 str. įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę pažeidimą.

Šis sprendimas dar nėra galutinis, jis įsiteisės po trijų mėnesių, jei byla nebus perduota svarstyti Didžiajai kolegijai. To gali prašyti bet kuri bylos šalis.

Kalinimo sąlygos prilygo nežmoniškam elgesiui

Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Lietuvos pareigūnai padėjo įsigyti vėliau slaptu kalėjimu paverstą jodinėjimo bazę Antaviliuose, sudarė sąlygas CŽV vykdyti slaptus skrydžius, kuriais buvo atgabenti ir išgabenti sulaikytieji, užtikrino galimybę pervežti asmenis savo teritorijoje. Svarbiausias vaidmuo šiuose procesuose teko Valstybės saugumo departamentui, užtikrinusiam netrukdomą šių veiksmų atlikimą ir slaptumą. Vykdytų operacijų konfidencialumas lėmė, kad konkrečios detalės greičiausiai nebuvo žinomos net ir aukščiausiems Lietuvos valstybės pareigūnams.

Nors nebuvo nustatyta, kad Abu Zubaydah Lietuvoje taikytos „sustiprintos tardymo technikos“, tokios kaip skendimo imitavimas, Teismas konstatavo, kad kalinimo sąlygos, kuriose jis laikytas – nuolatinė šviesa vienutėje, pastovaus triukšmo palaikymas ir kt. – prilygo nežmoniškam elgesiui. Lietuvos vykdytas ikiteisminis tyrimas dėl galimų Lietuvos įstatymų pažeidimų buvo pripažintas neveiksmingu. Teisės į laisvę ir teisės į privatumą pažeidimus lėmė tai, kad Abu Zubaydah ilgiau nei metus slapta kalintas be jokio teisinio pagrindo ir be galimybės susisiekti su artimaisiais. JAV institucijoms nusprendus uždaryti kalinimo centrą, Lietuvos institucijos sudarė galimybes išgabenti pareiškėją į kitą slaptą sulaikymo centrą Afganistane, taip sudarydamos prielaidas tolesniems jo teisių pažeidimams.

Ne pirmas sprendimas

Sprendimas Abu Zubaydah prieš Lietuvą byloje yra vienas iš EŽTT sprendimų, susijusių su 2001-2009 m. CŽV vykdyta slaptųjų gabenimų ir kalėjimų programa. 2014 m. panašūs pažeidimai to paties pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatyti byloje prieš Lenkiją. Pažeidusia savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje pripažinta ir Rumunija (2018 m. gegužės 31 d. sprendimas Al Nashiri prieš Rumuniją) bei Makedonija (2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje El Masri prieš Makedoniją).

Šie sprendimai primena, kad demokratinėje visuomenėje nei nacionalinis saugumas, nei kiti svarbūs interesai negali pateisinti prigimtinių žmogaus teisių paneigimo. Akivaizdu, kad leidimas kitai valstybei vykdyti tokio pobūdžio veiksmus yra nesuderinamas ir su Lietuvos Konstitucija. Dar 1998 m. Lietuvos Konstitucinis Teismas, spręsdamas klausimą dėl mirties bausmės, konstatavo, jog prigimtinis žmogaus teisių pobūdis reiškia, „kad jas turi ir geriausieji, ir blogiausieji žmonės“. Taigi, valstybės sankcionuotas žiaurus elgesys su žmogumi jį tarsi nužmogina, toks asmuo traktuojamas tik kaip objektas, iš kurio reikia išgauti parodymus ar nubausti.

Šiuo požiūriu EŽTT laikosi nuostatos, kad pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį „kiekvienas žmogus turi absoliučią, neatimamą teisę nepatirti kankinimo, nežmoniško ar orumą žeminančio elgesio jokiomis, net sunkiausiomis, aplinkybėmis. Filosofinis šios teisės absoliutumo pagrindas neleidžia jokių išimčių, pateisinančių aplinkybių ar interesų balansavimo, nepriklausomai nuo asmens elgesio ar nusikaltimo pobūdžio“ (Gäfgen prieš Vokietiją).

Iššūkis pamatinių teisių apsaugai

Kaip liudija slaptųjų kalėjimų istorija, tokios aplinkybės kaip slaptumas, nepakankamas žvalgybos institucijų atskaitingumas, o kartais galimai ir asmeniniai interesai (2014 m. JAV Senato komiteto ataskaitoje, kurią cituoja ir EŽTT, teigiama, jog siekiant užsitikrinti bendradarbiavimą CŽV skyrė dideles grynųjų pinigų sumas aukštiems valstybių pareigūnams), gali tapti rimtu iššūkiu pamatinių teisių apsaugai ir teisės viršenybei. Todėl, siekiant užtikrinti Lietuvos kaip demokratinės valstybės tapatybę, žmogaus teises gerbiančios valstybės reputaciją ir realų teisės viršenybės veikimą, šie įvykiai turėtų būti detaliai ištirti ir įvertinti.