Komisija atsakė į bendrą Vengrijos NVO ir "Liberties" laišką dėl padėties Vengrijoje

Vengrijos NVO ir "Liberties" raštu prašė Komisijos imtis 3 veiksmų prieš Vengriją, siekiant apsaugoti teisinės valstybės principus šalyje ir užtikrinti NVO laisvę visoje ES. Pateikiame savo išvadas dėl Komisijos atsakymo.

Praėjusią savaitę "Liberties" gavo Europos Komisijos atsakymą į kartu su Vengrijos pilietinių laisvių sąjunga ir Vengrijos Helsinkio komitetu ruoštą laišką Komisijos pirmininko pavaduotojui Fransui Timmermansui. Kviečiame susipažinti su visu laišku, tačiau, trumpai tariant, mes raginome Komisiją imtis trijų priemonių:

  • Pirma, imtis teisinių veiksmų prieš Vengriją dėl birželio mėn. priimto anti-NVO įstatymo.
  • Antra, imtis veiksmų prieš Vengriją remiantis teisinės valstybės priemonių sistema. Tai - procedūra, leidžianti Komisijai ištirti, ar vyriausybė griauna teisinės valstybės principus saugančias institucijas ir įstatymus. Pagal procedūrą vyriausybei teikiamos rekomendacijos iškilusiems klausimams spręsti.
  • Trečia, siekti užtikrinti ES pagrindines vertybes (demokratiją, teises ir teisinės valstybės principus) ginančių NVO apsaugą. Apsaugos priemonės apimtų: institucijos ar asmens Komisijoje paskyrimas išpuolių prieš NVO ES stebėsenai ir deryboms su atsakingomis vyriausybėmis; bei Komisijos vykdomo Europos Sąjungoje veikiančių NVO finansavimo sistemos patobulinimas, kad jis prilygtų už ES ribų veikiančių NVO finansavimui.

Netrukus po to Komisija ėmėsi teisinių veiksmų prieš Vengriją dėl šio anti-NVO įstatymo. Deja, savo atsakyme Komisija nurodė, kad nežada aktyvuoti teisinės valstybės priemonių sistemos ar kurti naujas ES veikiančių NVO paramos priemones.

Komentuodama Komisijos atsisakymą aktyvuoti teisinės valstybės priemonių sistemą, Vengrijos piliečių laisvių sąjungos vykdomasis direktorius Stefan Kapronczay kalbėjo, kad

"Komisija nepakankamai įvertino padėties sunkumą. Komisijos laiške teigiama, kad sistema gali būti aktyvuota tik tais atvejais, kai nacionaliniai teisinės valstybės saugikliai (pavyzdžiui, Vengrijos Konstitucinis Teismas) nebegali veiksmingai ginti teisinės valstybės principų. Komisijos nuomone, Konstitucinis Teismas vis dar gali atlikti šią funkciją. Deja, iš tiesų yra taip, kad Vengrijos Konstitucinis Teismas nebėra nepriklausoma institucija. Teisėjų gretose pilna politiniais sumetimais paskirtų asmenų, nuolatos priimami vyriausybei palankūs sprendimai, kurie kertasi su teisinės valstybės principų apsauga. Negana to, buvo apribotos ir teismo galimybės vertinti įstatymų teisėtumą."

Vengrijos Helsinkio komiteto pirmininkė Márta Pardavi tuo pačiu klausimu sakė, kad

"Mes džiaugiamės, kad Komisija nusprendė pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūrą dėl birželio mėn. priimto anti-NVO įstatymo. Deja, patirtis rodo, kad pažeidimų nagrinėjimo procedūros net ir tais atvejais, kai Liuksemburgo teismas priėmė vyriausybei nepalankų sprendimą, nesugebėjo atitaisyti žalos, padarytos žmogaus teisių apsaugai ir teisinei valstybei Vengrijoje. Vengrijos vyriausybė tinkamai neįgyvendino šių ETT sprendimų – ėmėsi tik minimalių veiksmų, būtinų išvengti tolesnės Komisijos rūstybės. Atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų aktyvuoti savo teisinės valstybės principų sistemą. Tai leistų ES imtis labiau holistinių veiksmų, kurie veiksmingai kovotų su daugybės Vengrijoje nuo 2010 m. vykusių reformų padarytu neigiamu poveikiu demokratijai, teisėms ir teisinei valstybei."

Laisvės taip pat norėtų atkreipti dėmesį, kad Europos Sąjungoje vis dažniau ribojama demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises ginančių nevyriausybinių organizacijų veikla. Įvairiose valstybėse imamasi tokių priemonių, kaip antai šmeižto kampanijos, finansavimo mažinimas, pernelyg griežtas reglamentavimas, nevyriausybinių organizacijų eliminavimas iš teisėkūros bei politikos procesų.

"Liberties" jau yra rašiusi apie šias problemas. Kaip jau aiškinome savo tyrime, nacionaliniu lygmeniu veikiančių NVO finsavimo modelis, kuriuo šiuo metu vadovaujasi Komisija, gali pasiekti visiškai priešingų rezultatų. Šiame modelyje NVO yra traktuojamos ne esminiu demokratijos ramsčiu, savo svarba prilygstančiu laisvai spaudai ir nepriklausomiems teismams, o labiau subrangovais. Jei ES nori išsaugoti savo pagrindines vertybes, ji privalo remti šias vertybes ginančias nevyriausybines organizacijas ne tik už Sąjungos ribų, bet ir valstybėse narėse.

Kviečiame susipažinti su Komisijos atsakymu į mūsų laišką.