#ToObeyOrNotToObey: Sutikimo teorija

Sutikimo teorijos šalininkai mano, kad prievolė gerbti įstatymą gali būti grindžiama tik laisvu žmonių sutikimu tą daryti. Jei įmanoma pademonstruoti, kad iš tiesų sutikome laikytis įstatymų, tai pagrindžia jų argumentą.

Iš esmės politinės prievolės teorijos (t.y. teorijos apie bendrą moralinę pareigą paklusti įstatymui) šiais laikais priklauso vienai iš dviejų kategorijų. „Sandorio“ teorijų šalininkai mano, kad tarp asmens ir valstybės privalo būti kažkoks reikšmingas sandoris, kurio pagrindu ir atsiranda prievolė paklusti. Tuo tarpu „ne sandorio“ teorijų puoselėtojai mano, kad tai nėra būtina – gali būti situacijų, kuriose esate įpareigotas paklusti, net jei nieko nepadarėte.

Yra ir trečia grupė teoretikų. Jų manymu, apskritai nėra bendros moralinės pareigos laikytis įstatymų. Šiuos disidentus, taip vadinamuosius anarchizmo filosofus, aptarsime paskutiniame ciklo straipsnyje. Tačiau pirmiausia reiktų įsigilinti į teorijas, pagal kurias yra svarių moralinių priežasčių paklusti įstatymui vien dėl to, kad tai yra įstatymas. Tai yra teorijos, kuriose teigiama, kad pagarbos įstatymui pagrindas nėra (arbe nėra vien tik) tai, kad įstatymų numatytas elgesys yra teisingas.

Savanoriškas prievolės prisiėmimas

Sandorio teorijos teigia, kad mūsų prievolė laikytis įstatymų yra susijusi su kažkokiu mūsų veiksmu. Šiai grupei priklauso ir sutikimo teorijos, kurių išpažinėjai teigia, kad įstatymus gerbti reikia dėl to, jog patys savo noru jiems vienokiu ar kitokiu būdu jiems pritarėme.

Reikalavimas, kad sutikimas būtų savo noru, kyla iš prezumpcijos, kad žmonės gimsta lygūs ir laisvi. Kadangi gimstame laisvi, niekas negali mūsų per prievartą įpareigoti tam tikrais atžvilgiais. Sutikimo teorejų šalininkai mano, kad pareiga paklusti įstatymui yra būtent viena tokių pareigų – ją galima prisiimti tik savo noru. Jei įmanoma pademonstruoti, kad iš tiesų sutikome laikytis įstatymų, tai pagrindžia jų argumentą.

Jei sutiksime su prielaida, kad sutikimas iš tiesų yra politinės prievolės pagrindas, ar galime pateisinti informatorius? Atkreipkite dėmesį, kad paprastai nesame linkę duoti absoliutaus sutikimo kažkam daryti. Galima pažadėti draugams susitikti kine šeštą valandą, tačiau jei neatvyksite laiku dėl to, kad pakeliui pastebėjote nelaimingą atsitikimą ir jūsų suteikta pirmoji pagalba padėjo išgelbėti gyvybę, pažado sulaužymas būtų pateisintas. Panašiai galima sutikti ir su įstatymų paisymų – jei, pavyzdžiui, atskleidus piktnaudžiavimą pensijų fondais pavyktų apsaugoti žmonių gyvybes, įstatymo laužymas galimai būtų pagrįstas.

Pagrindinė problema

Tačiau su sutikimo teorijomis yra viena didelė problema. Tik labai nedaug nūdienų piliečių (dažniausiai – pilietybę įgyję užsieniečiai) aiškiai duoda sutikimą laikytis šalies įstatymų. Norint išvengti šios problemos, teorijos šalininkai bandė įrodyti, kad praeityje mūsų protėviai sutiko sukurti valstybę ir laikytis jos įstatymų. Tačiau tai irgi problemiška – jei mes gimę laisvi ir lygūs, kaip galime būti saistomi mūsų protėvių duotų pažadų?

Kai kurie sutikimo teorijos šalininkai teigia, kad žmonės iš tiesų duoda sutikimą, tik jis nėra aiškiai išreiškiamas. Sutikimą laikytis įstatymų galima parodyti tam tikrais veiksmais (arba neveikimu). Švietimo amžiaus filosofas Džonas Loksas tikėjo, kad tokiais veiksmais galėjo būti žemės turėjimas, gyvenimas name, naudojimasis tam tikromis vyriausybės teikiamomis privilegijomis. Šiais laikais sutikimo teorijos šalininkai teigia, kad sutikimas parodomas dalyvauant rinkimuose, kandidatuojant ar prašant išduoti pasą.

Tylus sutikimas

Tačiau yaip vadinamoji tylaus sutikimo teorija irgi turi savų problemų. Jei nežinote, kad kažkuriais veiksmais sutinkate laikytis įstatymų, vargu esate įpareigotas paisyti savo sutikimu sukurtos prievolės. Be to, norint, kad sutikimas būtų duotas laisva valia ir savo noru, turi būti duota galimybė jo neduoti be didelių pasekmių. Jei nesutikimo kaina yra išvarymas iš šalies, tai aiškiai neatitinka abiejų kriterijų. Teigtina, kad visi siūlomi veiksmai neatitinka bent vieno jų.

Jei vis dar prijaučiate sutikimo teorijoms, siūlome susipažinti su šia knyga. Žinoma, yra ir kitų teorijų, paaiškinančių, kodėl turėtume laikytis įstatymų. Laukite sekančio straipsnio, kuriame apžvelgsime teisingumo ir dėkingumo teorijų grupes.