Aukštasis teismas pripažino JK šnipinėjimo įstatymą neteisėtu

Priimdamas itin svarbų sprendimą, Jungtinės Karalystės Aukštasis teismas pripažino vieną pagrindinių vyriausybės šnipinėjimą reglamentuojančių įstatymų neteisėtu.

Per keletą dienų pro parlamentą prastumti sekimą reglamentuojantys įstatymai nėra teisėti - tokią išvadą savo sprendime priėjo JK Aukštasis teismas.

Išnagrinėjęs organizacijos „Liberty“ atstovaujamų parlamentarų David Davis ir Tom Vatson pateiktą ieškinį, teismas nustatė, kad 2014 m. Duomenų saugojimo ir tiriamųjų galių įstatymo (Data Retention and Investigatory Powers Act 2014 - DRIPA) 1 ir 2 dalys prieštaravo britų teisei į privataus gyvenimo bei komunikacijų gerbimą, taip pat asmeninių duomenų apsaugai pagal ES Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius.

Itin svarbus sprendimas

Itin svarbus penktadienio sprendimas buvo paskelbtas praėjus lygiai metams po to, kai DRIPA buvo suteiktas karališkasis pritarimas (2014 m. liepos 17 d.). Teigdama, kad, praėjus trims mėnesiams po to, kai ES Teisingumo teismas pripažino tuometinę direktyvą dėl duomenų saugojimo negaliojančia dėl itin plataus masto asmenų teisių į privatumą ribojimo, reikia skubiai priimti naują įstatymą, koalicinė vyriausybė jį kaip įmanoma greičiau prastūmė pro parlamentą.

DRIPA leidžia vidaus reikalų ministrei liepti ryšio paslaugų įmonėms iki 12-os mėnesių saugoti ryšių duomenis. Tai apima visų asmenų Jungtinėje Karalystėje komunikacijų įrašus - parlamentarų, žurnalistų, advokatų ar teisininkų elektroninį paštą, skambučius, žinutes, veiklą internete, taip pat kitą galimai konfidencialią ar privilegijuotą korespondenciją.

Priėjimas prie pagal DRIPA saugomų duomenų yra itin lengvas - juos gali gauti šimtai valstybės institucijų. Daugelis jų leidimą išsirašo dėl įvairiausių priežasčių, nesusijusių su rimtų nusikaltimų tyrimu. Kasmet yra patenkinama apie 500,000 prašymų.

Neteisėta

Aukštasis teismas nustatė, kad DRIPA 1 ir 2 dalys buvo neteisėtos, nes:

  • jose nebuvo numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, galinčios užtikrinti, kad duomenimis būtų galima naudotis tik siekiant užkirsti kelią rimtiems nusikaltimams ar juos atskleisti, arba vykdyti su tokiais nusikaltimais susijusį baudžiamąjį persekiojimą.
  • priėjimas prie duomenų yra suteikiamas be teismo ar nepriklausomo organo pritarimo, galinčio užtikrinti, kad prie duomenų būtų prieinama ir jais naudojamasi tik tais atvejais, kai tai iš tiesų yra būtina. Spredime nurodoma, kad: „Reikalavimas, kad [prašymą] patvirtintų teisėjas ar su prašymą teikiančia institucija ar įstaiga visiškai nesusijęs pareigūnas, neturėtų sukelti itin daug nepatogumų, jei už tai atsakingas asmuo yra tinkamai apmokytas arba turi atitinkamos patirties.“

Neteisėtos DRIPA dalys galios iki 2016 m. kovo mėn. pabaigos - tai leis vyriausybei priimti reikiamus įstatymus. Po to šios dalys neteks galios.

Reikalaujama pokyčių

James Welch, „Liberty“ teisės programų vadovas:

„Liberty jau ilgą laiką ragini imtis esminių mūsų sekimo įstatymų reformų, siekiant užtikrinti tai, kad mūsų vyriausybė tinkamai gerbtų visuomenės teises - kuo toliau, tuo labiau reikalaujama pokyčių. Kampanijų organizatoriai, parlamentarai iš visų politinių partijų, pačios vyriausybės paskirtas terorizmo įstatymų vertintojas - visi reikalauja teismų vykdomos priežiūros ir aiškesnių apsaugos priemonių. Prie šios grupės dabar prisijungė ir Aukštasis teismas, pripažinęs pagrindines DRIPA nuostatas neteisėtomis. Pats laikas vidaus reikalų ministrei viešai pasirašyti už tinkamai privatumą, demokratiją ir teisinės valstybės principus gerbiančią stebėseną - ne bandyti ir toliau griozdinti, kaip anksčiau.“

David Davis, parlamento narys (konservatorius):

„Teismas pripažino tai, kas daugeliui ir taip buvo aišku praeitais metais - kad vyriausybės skubiai priimtas ir neapgalvotas įstatymas turi nepataisomų trūkumų. Dabar jiems teks perrašyti įstatymą, numatant reikalavimą gauti teismo ar nepriklausomo organo pritarimą prieš peržiūrint nekaltų asmenų duomenis - tai atspindi Andersono ir RUSI ataskaitose matomą naują bendrą ekspertų nuomonę. Tai prisidės tiek prie privatumo apsaugos, tiek prie saugumo, mat vyriausybė parlamentui davė tik vieną dieną įstatymo svarstymui, o tuo tarpu teismas suteikė beveik devynis mėnesius.“

Tom Watson, parlamento narys (Darbo partija):

„Vyriausybė buvo įspėta, kad skubėdama priimti svarbius įstatymus dėl saugumo ji teturės ydingus įstatymus. Dabar Aukštasis teismas liepė jai grįžti į parlamentą ir viską daryti tinkamai. Vyriausybė leido įstatymą, kuris buvo melagingai apibūdintas kaip gerbiantis žmonių teisę į privatumą, parlamente svarstyti tik vieną dieną; dabar ji iki 2016 m. kovo privalo užtikrinti, kad įstatymas būtų perrašytas. Privalo būti numatyta nepriklausoma vyriausybės duomenų rinkimo įgaliojimų kontrolė ir tinkama priėjimo prie piliečių ryšių duomenų, jų panaudojimo sistema bei taisyklės.“

Konsensusas

Sprendimas buvo priimtas po to, kai birželio mėnesį buvo paskelbtas itin svarbi vyriausybės paskirto terorizmo įstatymų vertintojo QC David Anderson ataskaita - vertintojas dabartinį įstatymą apibūdino kaip „nedemokratišką“ ir „netoleruotiną“, paragino iš esmės peržiūrėti sekimą reglamentuojančius įstatymus. Be kita ko, jis rekomendavo numatyti reikalavimą teismui patvirtinti visus sekimo orderius ir kai kuriuos prašymus leisti prieiti prie ryšio duomenų. „Liberty“ to siekia jau daugiau nei 10 metų.

Šią savaitę pateiktose Karališkojo jungtinės tarnybos instituto (Royal United Services Institute - RUSI) - kurio kolegiją sudaro buvęs MI5 generalinis direktorius, Slaptosios žvalgybos tarnybos vadas ir Londono miesto policijos žvalgybos departamento direktorius - atliktos sekimo sistemos peržiūros išvadose buvo rekomenduota numatyti reikalavimą teismams patvirtinti tam tikrus sekimo orderius. Reikalavimą teismams tvirtinti orderius taip pat palaiko Darbo partijos, ŠNP, liberaldemokratų, Žaliųjų partijos parlamento nariai bei keletas žymių konservatorių - įskaitant ir QC Dominic Grieve, buvusį šalies generalinį advokatą.

Dabartinė sistema - neadekvati

Kai kurie iš itin nedaugelio per pastaruosus metus paviešintų šnipinėjimo atvejų akivaizdžiai parodė, kad saviautorizacijos sistema nėra adekvati susidoroti su problema. Londono policija yra priėjusi prie žurnalistų telefono pokalbių registrų, sekusi baronienę Doreen Lawrence su šeima ir slapta įsiskverbusi į socialinio ir aplinkosaugos klausimų teisingumo grupuotes - iki tokio lygio, kad moterys buvo suvedžiotos ir pradėjo ilgalaikes draugystes su slaptais pareigūnais (viena jų net susilaukė vaiko nuo pareigūno).

Per tą patį laikotarpį teismuose nagrinėtos bylos atskleidė, kad Vyriausybės ryšių štabas (GCHQ) peržiūrėjo privilegijuotas vienos kankinimų aukos komunikacijas, kai šis iškėlė ieškinį dėl JK vaidmens jį perduodant Kadafio Libijai, taip pat šnipinėjo gerbiamas žmogaus teisių organizacijas.

Vidaus reikalų ministrė Theresa May iki šiol atsisakė įsipareigoti įgyvendinti Andersono ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl reikalavimo prašymus tvirtinti teismuose. Jungtinė Karalystė - vienintelė „Penkių akių“ (žvalgybos aljanso, kurį sudaro JK, JAV, Australija, Kanada ir Naujoji Zelandija) narė, kurioje teisėjai nevaidina jokio vaidmens tvirtinant sekimo orderius.

Su sprendimo tekstu galite susipažinti čia.

Su jungtiniu „Liberty“, „Privacy International“, Atvirų teisių grupės, „Big Brother Watch“, 19 Straipsnio ir „English PEN“ pranešimu apie skubia tvarka priimtą Duomenų saugojimo ir tiriamųjų galių įstatymą susipažinti galima čia.