Privatumo organizacijos Italijos deputatams: būtina taisyti "hacking'o" įstatymo projektą

Šiuo metu Parlamentas svarsto naują įstatymo projektą, kuriuo numatomas vyriausybės inicijuoto kompiuterinių sistemų nulaužimo (angl. "hacking") reglamentavimas. Tačiau teisių apsaugininkų nuomone, jį būtina suformuluoti kur kas aiškiau.

Kovo 15 d. Italijos Senatas balsavo dėl teisingumo ministro Andrea Orlando siūlomų baudžiamosios teisenos sistemos reformų. Be kita ko, siūloma ir iš dalies pakeisti Baudžiamojo proceso kodeksą.

Viena iš daugelio „DDL Orlando“ vadinamo įstatymo projekto nuostatų dėl privatumą – galimybė vyriausybei įstatyminiais dekretais reguliuoti kenkėjiškų programų naudojimą informacijai rinkti nusikaltimų tyrimuose.

Vienas svarbus svarbus šiuo metu Deputatų rūmuose svarstomo projekto aspektas – gairės dėl tokių dekretų turinio, kadangi Italijos teisėsaugos pareigūnų pomėgis įsilaužti į elektronines sistemas yra gerai žinomas. Viena ataskaita rašo, kad tai yra jų „labiausiai pamėgtas“ tyrimo būdas.

2017 m. kovo mėn. JT Žmogaus teisių komitetas išreiškė savo susirūpinimą dėl Italijoje paplitusios elektroninių sistemų nulaužimo praktikos, ragindamas vyriausybę persvarstyti teisinį reglamentavimą šiuo klausimu ir užtikrinti, kad visais atvejais įsilaužimas į elektroninius prietaisus neprieštarautų Italijos įsiipareigojimams pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (konkrečiai – 17 straipsnį dėl teisės į privatumą).

Sistemų nulaužimas – valstybės vykdomos piliečių stebėsenos dalis.

„Sistemų nulaužimas – viena labiausiai teises pažeidžiančių stebėsenos priemonių; turime gerai pagalvoti prieš suteikdami vyriausybei teisę nuotoliniu būdu slapta prieiti prie mūsų telefonų, kompiuterių ir kitų elektroninių prietaisų. Verta paminėti, kad iki šiol Italijos vyriausybė nesugebėjo pateikti įtikinamų argumentų, kaip sistemų nulaužimo įstatymas yra suderinamas su tarptautinėmis žmogaus teisių teisės normomis“, - komentavo organizacija „Privacy International“.

Visų pirma, įsilaužimas į elektronines sistemas gali kur kas labiau pažeisti teises, nei bet kuri kita esama priežiūros priemonė (įskaitant slaptą komunikacijų klausymąsi). Antra, lygiai taip pat nerimą kelia ir tai, kad įsilaužimas į sistemas gali ne tik pakenkti jų pačių vientisumui, bet ir bendrai įrenginiams ir tinklams.

Dėl šių priežasčių iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad sistemų nulaužimas stebėsenos tikslais nėra suderinamas su tarptautinės žmogaus teisių teisės normomis.

Plačiai paplitęs Italijoje

Nepaisant šių bendrų nuogąstavimų, įsilaužimo įgaliojimų reglamentavimas per įstatymus yra pirmas žingsnis, kurį būtina žengti – jau vien dėl to, kad Italijos valdžios institucijos ir taip įsilaužia į sistemas be aiškių įstatymų numatytų įgaliojimų. Šiai praktikai Žmogaus teisių komitetas taip pat negailėjo kritikos.

Nors „DDL Orlando“ suteikia galimybę užpildyti esamą teisinę spragą įsilaužimų į sistemas tyrimo tikslais reglamentavime, „Privacy International“ ir Italijos piliečių laisvių ir teisių koalicija mano, kad jis neatitinkama dabartinių tarptautinės žmogaus teisių teisės keliamų reikalavimų.

Įstatymo projekto kalba nėra aiški ir konkreti, todėl neatitinka teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo standartų. Projektas taipogi nenustato pakankamai procesų užtikrinti, kad įsilaužimo atveji būtų minimalizuoti, taip nėra sukurta veiksmingas priežiūros arba apsaugos nuo piktnaudžiavimo įgaliojimais mechanizmas.

„Priimdami teisės aktus dėl naujų technologijų, privalome elgtis itin atsargiai. Be reikiamos apsaugos, nauji projekte numatyti standartai tik kels grėsmę mūsų visų laisvei ir privatumui, niekuo nepadėdami rimtų nusikaltimų tyrimų vykdymui“, - kalbėjo „Privacy International“.

Dėl šių priežasčių mes raginame Italijos Atstovų rūmus iš dalies pakeisti „DDL Orlando“ projekte numatytas nuostas dėl įsilaužimo į sistemas, siekiant, kad jos atitiktų tarptautinius žmogaus teisių standartus.

Kviečiame susipažinti su pilna „Privacy International“ teisine šio įstatymo projekto nuostatų (ir jų trūkumų) analize.