Teismas nustatė prieglobsčio teisės nepaisymo kainą

Vilniaus m. apylinkės teismas nustatė prieglobsčio teisės nepaisymo kainą, kurią Lietuva turės sumokėti dviem neteisėtai suimtiems ir Lukiškių kalėjime laikytiems nepilnamečiams, bėgusiems iš Afganistano.

Šiandien Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl žalos atlyginimo dviem Afganistano Respublikos piliečiams dėl neteisėto jų suėmimo, pripažino Lietuvos valstybės klaidas. Už jas valstybei teks atlyginti afganistaniečiams padarytą žalą, kurią teismas įvertino 21 tūkst. 900 litų suma (apie 6342 eurų)

Į teismą 2013 m. lapkričio 26 d. afganistaniečių vardu kreipėsi Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Afganistano piliečiai, kuriems, jų teigimu, tebuvo 14 ir 17 metų, buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų Ignalinos rajone balandžio 4 d., po to kai abu kartu kirto Lietuvos valstybės sieną.

Jaunuoliai, bėgę iš karo kamuojamo Afganistano, Lietuvoje paprašė prieglobsčio. Nors pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę prieglobsčio prašytojai yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą, Lietuva šios taisyklės nesilaikė. Prieš afganistaniečius buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jiems skirtas suėmimas, ir nepilnamečiai trims mėnesiams uždaryti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kartu su suaugusiais vyrais, kur vaikų laukė žeminimai, patyčios ir eilė kitų žmogaus teisių pažeidimų.

„Tai nėra pirmas atvejis, kuomet Lietuva pradeda baudžiamąjį procesą prieš į šalį atvykstančius pabėgėlius. Tačiau tai yra pirmoji byla, kuria Lietuvos valstybė yra pripažįstama kalta dėl netinkamo prieglobsčio teisės taikymo bei vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, ir dėl to turi atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Jei prieglobsčio sistema Lietuvoje nepradės veikti tinkamai, labai tikėtina, kad tokių bylų Lietuvoje tik daugės“, sakė ŽTSI teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė.

Taip pat ši byla iškelia ir kitą aktualią problemą – piktnaudžiavimo kardomąja priemone-suėmimu praktiką Lietuvoje. Lietuvos teismai šią priemonę, kuri savo turiniu prilygsta laisvės atėmimo bausmei, taiko itin noriai – net 95% prokurorų prašymų skirti suėmimą būna tenkinami.

Sprendimai dėl suėmimo Lietuvoje neretai „štampuojami“, nėra atsižvelgiama į individualią asmens situaciją, jo pažeidžiamumą ir kitas aplinkybes. „Ir šiuo atveju jaunuoliai buvo uždaryti Lukiškių kalėjime neįvertinus visų faktinių ir teisinių aplinkybių. Nors iš pradžių jie buvo nuteisti, galiausiai, efektyvios Raudonojo Kryžiaus teisinės gynybos dėka, teismas juos išteisino. Tad daugiau nei tris mėnesius jaunuoliai sėdėjo uždaryti neteisėtai,“ sakė ŽTSI teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė.