Vyriausybė paiso mūsų interesų, kai ją prižiūri nepriklausoma žiniasklaida

Mūsų išrinktieji turėtų vadovautis mūsų interesais. Žinodami, kad už viską reiks pasiaiškinti nepriklausomiems žurnalistams, politikai labiau linkę priimti visiems tinkamus sprendimus.

Vienas būdų užtikrinti, kad politikai vadovautųsi mūsų interesais – priversti juos su mumis reguliariai kalbėti. Norime žinoti, kokius sprendimus jie priima siekiant apsaugoti mūsų sveikatą, ir pagal ką sprendžia, kad šie sprendimai teisingi. Jei jie suklysta, norime žinoti kodėl ir kaip bus užtikrinta, kad tai nesikartotų. Ir taip pat norime, kad jie mums praneštų, ką mums daryti norint pristabdyti viruso plitimą ir apsaugoti artimuosius.

Informavimas

Štai kodėl laisva žiniasklaida yra tokia svarbi. Kai ji gali laisvai dirbti savo darbą, savarankiškai teikti naujienas, mes galime gauti patikimos informacijos. Vienas žiniasklaidos vaidmenų pandemijos metu – teikti visuomenei informaciją iš vyriausybės ir sveikatos tarnybų, kad visi žinotų karantino taisykles ir kaip galima pasitikrinti sveikatą.

Atsakymai į klausimus

Tačiau žiniasklaidos laisvė neapsiriboja tik informacijos iš vyriausybės perdavimu visuomenei. Žurnalista taip pat privalo priversti ministrus paaiškinti savo pasirinkimus ir pranešti mums apie alternatyvas. Pavyzdžiui, vyriausybės spaudos konferencijose žiniasklaida atstovauja mus – užduoda mums rūpimus klausimus ir verčia politikus sakyti tiesą. Tai ypač svarbu dabar, kai valdžia priima daug mūsų gerovę liečiančių sprendimų.

Šie dalykai yra tokie svarbūs, kad saugome juos žmogaus teise į saviraiškos ir informacijos laisvę. Ji yra būtina tinkamam demokratijos funkcionavimui, mat leidžia visuomenei žinoti, kaip valdžia naudojasi jai mūsų paskolintomis galiomis.

Išpuoliai prieš žiniasklaidą

Kai kuriose ES šalyse valdžia labai kliudo žiniasklaidos darbui. Štai du pavyzdžiai. Visų pirma, galima atšaukti spaudos konferencijas ar apriboti jų klausimus. Pavyzdžiui, Vengrijos vyriausybės spaudos konferencijose žurnalistai privalo iš anksto pateikti visus savo klausimus. Vadinasi, jei politikai meluoja, žurnalistai negali papildomais klausimais kapstytis link tiesos. Pandemijos metu Slovėnijos ir Čekijos vyriausybės apskritai atsisakė spaudos konferencijų.

Šių vyriausybių teigimu, apribojimai nustatyti, nes pandemijos metu nesaugu rengti spaudos konferencijas. Bet tai tik pasiteisinimas – žurnalistai juk vis tiek gali ministrams užduoti klausimus nebūdami tame pačiame kambaryje. Visi tai žino, nes visi yra turėję vaizdo pokalbį internetu. Šios vyriausybės paprasčiausiai nenori leisti piliečiams tikrinti, ar valdžia gerai dirba.

Antrasis būdas žiniasklaidai trukdyti – tai bandyti įtikinti visuomenę, kad negalima pasitikėti žurnalistais. Kai kuriose šalyse, kaip antai Vengrija, Čekija, JAV ar Brazilija, politiniai lyderiai yra užpuolę nepriklausomus ir patikimus naujienų kanalus, išvadinę juos „netikromis naujienomis“. Taip yra todėl, kad šios vyriausybės nemėgsta žurnalistų kritikos.

Tai – problema, mat žmonės nustoja pasitikėti tikromis žiniasklaidos priemonėmis. Padidėja tikimybė, kad žmonės neskaitys ar nežiūrės šių kanalų. O mes žinome, kad laisva ir nepriklausoma žiniasklaida būtina norint užtikrinti, kad žmonės gautų reikiamą informaciją apie apsaugos priemones ir valdžios sprendimus.

Kaip elgtis su melaginga ar klaidinančia informacija

Žinoma, yra ir naujienų organizacijų, kurios skleidžia melagingą ir klaidinančią informaciją. Tai dažnai vadinama „dezinformacija“ ir yra labai pavojinga. Dėl melagingų pranešimų apie netikrus vaistus žmonės gali atsidurti pavojuje. Fiktyvios sąmokslo teorijos, neva virusą paskleidė kuri nors šalis, gali supriešinti žmones bendruomenėse, kai dabar ypač reikia dirbti išvien.

Naujas įstatymas Vengrijoje leidžia vyriausybei už dezinformaciją sodinti žurnalistus į kalėjimą. Tačiau tai nėra teisingas sprendimas. Visų pirma, melagingos informacijos cenzūra faktiškai nesustabdo jos plitimo. Žmonės šiais laikais informacija itin greitai dalinasi socialiniuose tinkluose, kaip antai „Twitter“ ir „Facebook“. Antra, tai leidžia valdžiai kalinti savo kritikus. Vengrijoje liko vos keletas nepriklausomų naujienų organizacijų, kurias vyriausybė dažnai bando diskredituoti pranešimais apie melagingas naujienas. Akivaizdu, kad naujuoju įstatymu siekiama užkirsti kelią nepriklausomiems žurnalistams pranešti apie valdančiųjų klaidas.

Geriausias būdas dezinformacijai sustabdyti – vyriausybės parama laisvai ir nepriklausomai žiniasklaidai. Tokiu būdu piliečiai visuomet žinos, kur kreiptis dėl patikimos informacijos. Vyriausybė žiniasklaidai padėti gali daugybe būdų. Pirma, galima pradėti atsakinėti į žurnalistų klausimus ir baigti išpuolius prieš nepriklausomas žinių kompanijas. Antra, reikia suteikti visuomeniniam transliuotojui pakankamai išteklių, kad šis galėtų atlikti savo darbą, ir nedaryti įtakos žurnalistams.

Laisva žiniasklaida saugo mūsų sveikatą

Teisė į laisvą žiniasklaidą leidžia mums užtikrinti, kad vyriausybė vadovautųsi mūsų interesais. Žurnalistai praneša mums apie naujausius medikų patarimus, parodo galimas vyriausybės planų alternatyvas ir verčia politikus paaiškinti savo sprendimus. Dėl to yra didesnė tikimybė, kad mūsų atstovai darys taip, jog visiems būtų gerai.

Norint prieiti prie šio turinio, turite leisti naudoti funkcinius nustatymo slapukus.