Tech & Rights

Policininkų brutalumas ES: kodėl Timmermansui reiktų paaiškinti, ką turėjo galvoje

Per pastarąsias dvi savaites po pasaulį pasklido šokiruojanti vaizdo medžiaga - Ispanijos policininkai muša taikius protestuotojus, dalyvaujančius šalies Konstitucinio Teismo nekonstituciniu pripažintame referendume.

by LibertiesEU

Šokiruojantys smurto kadrai

Europos Parlamentas spalio 4 d. svarstė referendumo Ispanijoje ir su tuo susijusių demonstracijų klausimą. Diskusijos metu Europos Komisijos pirmasis pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas pareiškė: „Noriu pasakyti tai aiškiai: politikoje smurtas nieko neišsprendžia. Jis negali būti atsakymas ar sprendimas. Ir niekada negali tapti ginklu ar instrumentu. Europa tai žino geriau, nei bet kas kitas. Niekas iš mūsų nenori matyti smurto visuomenėje. Tačiau bet kuri vyriausybė, žinoma, privalo ginti teisinės valstybės principus šalyje, o tai kartais reikalauja proporcingo jėgos panaudojimo.“

Žiniasklaida jo žodžius interpretavo kaip pritarimą. Beveik visose didžiosiose žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta, kad vienas vyriausių eurokratų pritaria įvykusiems veiksmams ir nemato poreikio pradėti tyrimą. „Liberties“ mano, kad pirmojo pirmininko pavaduotojo pasisakymas pernelyg dviprasmiškas – jis turi paaiškinti, ką iš tiesų turėjo omenyje. Negana to, mūsų nuomone, tikrai reikia nuodugniai įvertinti policijos veiksmus.

Vaizdai iš filmuotos medžiagos verčia rimtai susirūpinti: matyti, kaip policininkai smurtauja ir grasina demonstrantams, kurie laukia eilėje balsuoti ar paprasčiausiai sėdi ant grindų rinkimų vietose. Balsavimo vietose buvusiems žmonėms buvo liepta eiti namo, mat Ispanijos vyriausybė ir Konstitucinis Teismas laikėsi nuomonės, kad referendumas prieštaravo šalies Konstitucijai.

Kas iš ties svarbu

Reikėtų nepamiršti, kad susirinkimų laisvė negali priklausyti nuo to, ar sutinkate teise besinaudoančių žmonių pozicija ar net demonstracijos forma. Nėra svarbi ir jūsų nuomonė nepriklausomos Katalonijos ar galimų to ekonominių pasekmių klausimais. Nesvarbu, ar sutinkate, ar nesutinkate su organizatorių sprendimu vykdyti referendumą Ispanijos Konstituciniam Teismui jį pripažinus nekonstituciniu. Svarbu tik tai, kad balsuoti ėję žmonės norėjo išreikšti savo nuomonę. Galbūt manote, kad pripažinus referendumą nekonstituciniu būtų užtekę ir paprasčiausios apklausos Facebook‘e. Bet tuo pačiu metu reikia ir suprasti, kad žmonės norėjo taikiai išsakyti, ką mano, o iš turimų vaizdo įrašų ir nuotraukų matyti, kad policijai pabandžius jiem trukdyti šie asmenys taikiai protestavo prie balsavimo vietų.

Būtoma pabrėžti, kad saviraiškos laisvė apima galimybę dalyvauti tiek teisėtuose, tiek neteisėtuose referendumuose. Tuo pačiu teisė į saviraiškos laisvę apima galimybę dalyvauti tiek teisėtose, tiek neteisėtose demonstracijose, jei jos yra taikios. Tokiu būdu žmonės išreiškia savo politines pažiūras.

Būtini tyrimai dviem klausimais

„Liberties“ mano, kad iš tikrųjų tyrimai būtini ne vienu, o dviem klausimais. Pirma, reikia išsiaiškinti, ar Ispanijos valdžios institucijų bandymas neleisti žmonėms pasinaudoti savo žodžio laisve – balsuoti nekonstituciniame referendume – neprieštaravo tarptautiniams žmogaus teisių standartams ir Ispanijos teisės aktams. Antra, reikia ištirti, ar ir policininkai savo veiksmais nenusižengė šioms normoms.

Tarptautinėje žmogaus teisių teisėje numatyta, policija gali panaudoti jėgą prieš asmenis, kai tai yra „būtina“ ir „proporcinga“ norint pasiekti teisėtą tikslą. Europos Tarybos teisinių reikalų ir žmogaus teisių komiteto ataskaitoje rašoma, kad jėgos panaudojimas gali būti „proporcingas“ tik tuo atveju, jei „siekiama nauda atsveria smurto žalą“. „Būtinumo“ kriterijus patenkinamas, kai panaudojama „mažiausia būtina jėga teisėtam tikslui pasiekti“.

„Liberties“ mano, kad reikia skubiai pradėti tyrimą dėl policijos panaudotos jėgos. Tokie tyrimai veiksmingi tik tuomet, jei įvertinamos konkrečios aplinkybės. Bet kurioje demokratinėje visuomenėje teisėsaugos pareigūnai savo veikloje privalo riboti jėgą, talkinti taikiems protestams ir saugoti protestuotojus. Vadinasi, bet koks teisėsaugos institucijų nusižengimas kelia „rimtą grėsmę teisinės valstybės pamatams“.

Gali būti, kad Ispanijos policija norėjo išvaikyti žmones iš balsavimo vietų dėl teisėtų priežasčių. Tam tikrais atvejais galbūt net buvo galima pateisinti fizinę jėgą. Deja, to nežinome. Aišku tik viena – vaizdo įrašuose aiškiai matyti pernelyg didelė jėga. Žmonių, kurie nerodo absoliučiai jokių puolimo ženklų, mušimas lazdomis, tampymas už plaukų, spardymas – tą galima vertinti tik kaip labai neproporcingą jėgos panaudojimą.

Komisija privalo netylėti

Žmogaus teisių klausimais dirbančios NVO bei JT specialusis pranešėjas teisių į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę po referendumo paragino pradėti politinį dialogą ir išsklaidyti įtampą Katalonijoje. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras paragino Ispaniją ištirti kaltinimus Katalonijos policijai dėl neproporcingos jėgos panaudojimo.

Susirinkimų laisvė – vienas iš svarbiausių dalyvavimo demokratijos gyvenime ir politinių pažiūrų išraiškos būdų. Tai kertinė visų Europos gyventojų teisė, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijoje – 2009 m. su Lisabono sutartimi įsigaliojusiojeEuropos Sąjungos pseudo-konstitucijoje. „Liberties“ nuomone, kadangi Komisija yra atsakinga už Sutarčių vykdymą ir pamatinių Sąjungos vertybių apsaugą, ji negali tylėti ir privalo reikalauti ištirti galimą pagrindinių teisių pažeidimą Ispanijoje. „Liberties“ mano, kad Komisijai to nepadarius, ji praras žmonių pasitikėjimą.

„Liberties“ taipogi mano, kad pirmasis pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas privalo Europos Parlamentui paaiškinti, ką turėjo omenyje, išreikšti savo susirūpinimą dėl Ispanijos policijos veiksmų ir reikalauti juos nepriklausomai ištirti. Dėl šios priežasties „Liberties“ ir kreipėsi į pirmąjį pavaduotoją atviru laišku.