Pergalė tos pačios lyties poroms Estijoje

Estija galiausiai atsisakė ankstesnės politikos bei teismų praktikos - dabar leidžiama tos pačios lyties estų partneriams gauti leidimus laikinai gyventi ir džiaugtis šeima šalyje.

Rugpjūčio pradžioje Estijos policijos ir pasienio apsaugos valdyba patenkino Sarah Raud prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje. Raud – JAV pilietė, kuri buvo sudariusi įregistruotą partnerystę (santuoką) su Estijos piliete Kristiina Raud.

JAV susituokusiai porai neišduotas laikinas leidimas gyventi Estijoje

2015 m. Sarah ir Kristiina Raud teisėtai susituokė Jungtinėse Valstijose ir nusprendė apsigyventi Estijoje. Deja, Estijos policijos ir pasienio apsaugos valdyba atsisakė amerikietei išduoti laikiną leidimą gyventi šalyje, tad porai teko ginti savo teises teisme. Praėjusiais metais Estijos teismai priėmė galutinį sprendimą byloje – anot teisėjų, Estijos valstybė nepripažįsta poros santuokos kaip pagrindo išduoti laikinam leidimui.

Byla ištampė poros nervus

Nors per šiuos dvejus metus Sarah turėjo kelis kartus išvykti iš Estijos, kas emociškai ir finansiškai atsiliepė šeimos santykiams, pora vis tiek dar kartą kreipėsi į teismą vardan teisingumo, teisių, savo meilės, šeimos, ir kitų tokių porų. 2018 m. birželio 5 d. moterys įregistravo savo partnerystę Registruotos partnerystės įstatyme numatyta tvarka; šiuo pagrindu Sarah iš kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Estijoje. Estijos policijos ir pasienio apsaugos valdybai prireikė metų (kai teisės aktuose numatytas mėnesis), kad išnagrinėtų prašymą, tačiau jie galiausiai buvo patenkintas. Valdyba rėmėsi šalies Aukščiausiojo teismo sprendimu, pagal kurį pagrindo laikinam leidimui šalyje tos pačios lyties Estijos piliečių partneriams nesuteikianti įstatymo dalis buvo pripažinta prieštaraujančia konstitucijai.

Laimėjimas tos pačios lyties poroms Estijoje, tačiau teismai Europoje gali užtrukti

Sarah ir Kristiina byloje atstovavusi advokatė Liisa Linna padėjo porai paruošti prašymą Europos žmogaus teisių teismą įvertinti situaciją iš teisinės pusės. Dabartinis sprendimas EŽTT jokios įtakos neturės – Strasbūro žodžio gali tekti laukti ilgus metus.

Estijos žmogaus teisių centro vykdomasis direktorius Kari Käsper pakomentavo, kad „gerai, jog valstybė nusprendė su tos pačios lyties poromis elgtis humaniškiau ir oriau. Nėra jokios tikros priežasties tos pačios lyties partnerius iš užsienio vertinti prasčiau, nei vertintume partnerius iš Estijos.“

Kristiina ir Sarah patenkintos, kad valstybė pakeitė praktiką, tačiau iš jų pusės pats sprendimas buvo priimtas per vėlai. „Labai džiaugiamės, kad Estijos valstybė pakeitė požiūrį į tos pačios lyties poras bei šeimas, ir kad Sarah pagaliau turi teisę gyventi Estijoje. Visgi procesas truko ilgai ir per tą laiką dėl nežinomybės, ateities baimės mūsų santykiai atšalo. Tad proceso metu galiausiai išsiskyrėme.“

LGBTI teises skatinantys aktai nėra įgyvendinti

Nors Registruotos partnerystės įstatymas Estijos parlamente buvo priimtas dar 2014 m. spalio 9 d., o įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., palamantas iki šiol nepriėmė įstatymo nuostatas įgyvendinančių teisės aktų. Vadinasi, Registruotos partnerystės įstatymo taikymą kasdienėse situacijose numatančios nuostatos taip ir negalioja.