2005 m. gegužės mėn. vykusios Amonenburgo miesto mero rinkimų kampanijos metu ponas Ulrichas Brosa (Ulrich Brosa) dalino skrajutes, kuriose žmonės buvo raginami nebalsuoti už pirmaujantį kandidatą F. G., tuo metu taip pat ėjusį ir vietos tarybos nario pareigas. Skrajutėse buvo nurodyta, kad F. G. su neonacių judėjimu siejo glaudūs santykiai ir kad šis pritarė jų veiklai. Ponas Brosa taip pat nurodė F. G. atsaką į vieną iš p. Brosos rašytų straipsnių, kuriame šis teigė neturįs jokių ryšių su kraštutinių dešiniųjų grupuotėmis.
Kai F. G. pateikė ieškinį ponui Brosui, vietos teismas uždraudė toliau platinti skrajutes ar bet kokią kitą medžiagą, kuri leistų susidaryti nuomonę, kad F. G. pritaria neonacių grupuotėms. 2005 m. rugpjūtį teismas nustatė, kad ponas Brosa pažeidė F. G. interesus. Negana to, Ponas Brosa nepateikė pakankamai įrodymų savo teiginiui pagrįsti, todėl jam šioje situacijoje nebuvo leista remtis savo teise į žodžio laisvę.
Ponas Brosa tuomet kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, teigdamas, kad draudimas jam leisti ir platinti informaciją apie vieną iš vietinių rinkimų kandidatų (F. G.) rinkimų kampanijos prieštarauja Konvencijos 10 straipsniui.
EŽTT atlikus trijų elementų proporcingumo testą buvo nustatyta, kad žodžio laisvė iš tikrųjų buvo apribota uždraudus platinti informaciją apie F. G. Tačiau Teismas sutiko, kad šis apribojimas galėjo būti pateisinamas siekiant apsaugoti kandidato reputaciją.
Atsakydami į klausimą, ar buvo būtina apriboti žodžio laisvę tokioje demokratinėje valstybėje, kaip Vokietija, teisėjai nustatė, kad dalindamas savo skrajutes ponas Brosa prisidėjo prie viešų diskusijų apie konkretaus asmens politines pažiūras. Negana to, skrajutės buvo apie valstybės tarnyboje pareigas einantį asmenį - jis buvo ir vietos tarybos narys, ir kandidatas į vietos rinkimus. EŽTT teigimu, tokie žmonės gali tikėtis susilaukti daugiau kritikos nei kiti, o kampanijos metu dalinamomis skrajutės, kuriomis siekiama informuoti Amonenburgo gyventojus apie pirmaujantį kandidatą, taip pat gali būti kritikos forma.
Teismas nesutiko su Vokietijos teisėjų išvada dėl to, ar pono Brosos skrajutėse buvo nurodyti tam tikri faktai, ar tik nuomonė. Skrajutėse nurodyta neonacių organizacija dėl savo veiklos yra nuolatos kontroliuojama Vokietijos policijos, o be to, šia tema visuomenėje tebevyksta diskusijos. Pati autoriaus pasirinkta sąvoka - „neonaciai“ - nėra vienareikšmė ir pačių skaitytojų patirtis gali leisti jiems suprasti ją skirtingai. Tokiu būdu buvo išreikšta nuomonė, o jos teismui įrodyti niekada nereikia. Vokietijos teismams nederėjo iš pono Brosos reikalauti pagrįsti savo teiginį. Panašiai Teismas įvertino ir skrajutėse esantį teiginį, neva šis politikas „saugo“ tos organizacijos narius. Tai taip pat turėjo būti traktuojama kaip nuomonė, pagrįsta faktais - F. G. laišku, parašytu dėl pono Brosos straipsnio.
Teismas sutiko su tuo, kad priešrinkiminiai debatai, kaip ir jų metu pareikštos nuomonės, reikalauja papildomos apsaugos. Šiuo atveju, suteikę viršenybę F. G. reputacijos apsaugai Vokietijos teismai pažeidė Konvencijos 10 straipsnį.