Slovėnija: naujoji vyriausybė nusitaikė į NVO ir žiniasklaidą

Pirmajį Janez Janša vadovaujamos partijos "SDS" vyriausybės (jau trečią kartą valdžioje!) valdymo mėnesį Vyriausybės komunikacijos tarnyba tapo centriniu įrankiu prieš įprastus kaltininkus: nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidą ir žurnalistus.

Slovėnijos dienraščių „Delo“ ir „Dnevnik“ naujausi straipsniai – „Prasidėjo nauja nevyriausybinių organizacijų represijų banga“ ir „Prisidengiant kova su koronavirusu, iš nevyriausybinių organizacijų bus atimti pinigai“. Toks nerimas kilo dėl neseniai vykusio vienos vyriausybinės institucijos bandymo nutraukti Slovėnijos NVO projektų finansavimą. Informuotumai apie pažeidžiamų grupių (pabėgėlių, migrantų darbuotojų, prekybos žmonėmis aukų ir kitų) didinti, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui kelti, kovai su dezinformacija skirti projektai jau buvo patvirtinti. Negana to, straipsniai susieja situaciją su valdančiosios kraštutinių dešinių pažiūrų partijos „SDS“ darbotvarke ir partijos pareigūnų bei žiniasklaidos pasisakymais – šie sistemingai pateikia NVO kaip parazituojančius kairiuosius, kuriems nevalia toliau duoti valstybės lėšų.

Aiškūs naujosios vyriausybės taikiniai

Ministro pirmininko Janez Janša vadovaujama ir kraštutinių dešinių pažiūrų partijos „SDS“ dominuojama naujoji Slovėnijos į valdžią atėjo 2020 m. kovo 13 d. – vos dieną po to, kai šalyje buvo oficialiai paskelbta koronaviruso epidemija. Ji pakeitė centro kairiųjų pažiūrų mažumos vyriausybę, kai atsistatydino ministras pirmininkas Marjan Šarec. Tai jau treča Janša kaip ministro pirmininko kadencija. Jo partijos politinė darbotvarkė tiek valdžioje, tiek opozicijoje padėjo pagrindus dabartiniams represijų ir šmeižto taikiniams.

Pirmąjį Janša vyriausybės valdymo mėnesį Vyriausybės komunikacijos tarnyba tapo centriniu įrankiu prieš nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidą ir žurnalistus. Tuo pačiu Janša užsipuldinėjo taikinius ir per savo asmeninę „Twitter“ paskyrą.

Vyriausybė bando susigrąžinti NVO skirtas lėšas, motyvuodama kova su Covid-19

Atakas išprovokavo 107,000 eurų dotacijos, kurias buvusios valdžios Vyriausybės komunikacijos tarnyba skyrė 15-ai nevyriausybinių organizacijų, kad būtų įgyvendinta 16 projektų (biudžetai – nuo 5,000 iki 9,000 eurų). Tarp šių projektų yra ir vienas, kurio tikslas – informuoti vidurinių mokyklų mokinius apie įvairialypius migracijos aspektus ir skatinti solidarumą. Į projektą įėjo ir seminarai, kuriuose turėjo kalbėti jauni migrantai, pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai. 7,000 eurų biudžeto projektas tęsia panašias ankstesnes Taikos instituto (dar vienos nuo „SDS“ šališkos žiniasklaidos, partijos pareigūnų ir pakalikų šmeižto nukentėjusios NVO) veiklas. Projektų finansavimo sutartys jau buvo pasirašytos, tačiau naujasis vyriausybės kanceliarijos direktorius visoms atsiuntė sutartis nutraukiantį priedą. Vyriausybės kanceliarija bandė teisintis, neva koronaviruso pandemijos metu pinigai reikalingi kitiems tikslams, o NVO projektinė veikla bet kokiu atveju negali būti vykdoma dėl karantino. Kelios NVO viešai tam priešinosi, o NVO vienijanti organizacija CNVOS patarė nariams priedo nepasirašyti. Ministras pirmininkas socialiniuose tinkluose išvadino NVO kairiųjų pažiūrų partijų partnerėmis ir sakė, kad jos turtėja sunkiai dirbančių mokesčių mokėtojų sąskaita. Ant valdančiosios partijos kontroliuojamo savaitraščio viršelio pasirodė keturių vyrų nuotraukos (jų tarpe – ir NVO atstovai) su antrašte „Jie nori pinigų sau, o ne kovai su Covid-19“.

NVO vienijanti organizacija kirto atgal

CNVOS paneigė „SDS“ atstovų ir partijai priklausančių žiniasklaidos priemonių duomenų manipuliavimą apie NVO finansavimą ir reguliariai atnaujina patikrintus duomenis savo svetainėje. Organizacija prabilo, kai per 2018 m. rinkimų kampaniją „SDS“ pareigūnas pagrasino sumažinti valstybės lėšas NVO, kai tik partija pateks į valdžią.

Skirtingai nuo kitų įvairius Slovėnijos sektorius atstovaujančių skėtinių organizacijų, CNVOS nebuvo pakviesta dalyvauti konsultacijose dėl įstatymų, nustatančių paramos schemas darbdaviams, darbuotojams ir kitiems gyventojams, siekiant kovoti su pandemijos padariniais. Tačiau CNVOS sugebėjo pateikti NVO nuomonę ir sprendimus per tiesiogiai su pandemija kovojančias organizacijas nares.

Vyriausybė nori mažinti finansavimą prisidengdama kova su pandemija

Neaišku, kas nutiks su kitų NVO projektų valstybės finansavimu, ir kiek „SDS“ įgyvendins savo 2018 m. grasinimus sumažinti finansavimą. Dabar valstybės išlaidos ribojamos, svarstomos 2020 m. biudžeto pataisos. To tikslas – atidėti arba atšaukti su kova prieš koronavirusą nesusijusį finansavimą. Nors tam tikrais atvejais apkarpymai pagrįsti, jie taipogi yra priedanga valdančiajai partijai nepalankių NVO finansavimui sumažinti.

Kaip pavyzdį pateikiame paramos „PIC“ sumažinimą. Ši NVO teikė teisines konsultacijas prieglobsčio prašytojams. Vyriausybė turėtų bendrai finansuoti NVO kartu su jau paskirtoms Europos Sąjungos prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (AMIF) lėšoms. Balandžio 1 d. pasibaigė sutartis tarp Vidaus reikalų ministerijos ir PIC, o sutarties pratęsimo ar naujo paslaugų teikėjo atrankos procesas dar nebuvo pradėtas. Negana to, vyriausybė sustabdė prieglobsčio prašymų procesus kaip priemonę kovoje su koronaviruso plitimu.

Toksiška aplinka žurnalistams

Balandžio mėn. Vyriausybės komunikacijos tarnyba atsakė į Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugos platformos pranešimus. Platformos paskelbtame įspėjime atkreipiamas dėmesys, kad ministras pirmininkas Janša socialiniuose tinkluose kaltina Slovėnijos visuomeninį transliuotoją „Radiotelevizija Slovenija“ melu prieš vyriausybe, užslėptai grasina dėl įstaigos finansavimo. Kovo mėn. Janša savo „Twitter“ paskyroje rašė: „Neskleiskite melo, TV Slovėnijos žinių programa. Mes mokame jums, kad šiais laikais mus informuotumėte, o ne klaidintumėte visuomenę. Matyt, jūsų yra per daug ir jums mokama per gerai.“ Taip Janša reagavo į Slovėnijos televizijos interviu su profsąjungų atstovu, kuris kritikavo vyriausybės sprendimą didinti ministrų ir valstybės sekretorių algas.

Ir tai nėra tik pavienis ministro pirmininko pareiškimas. „RTV Slovenija“ buvo šmeižiama Janša ir kitų „SDS“ pareigūnų, kol šie dar buvo opozicijoje – piliečiai net buvo raginami nustoti mokėti už TV licencijas. Slovėnijos žurnalistų asociacija ir visuomeninio transliuotojo vadovybė viešai atsakė į ministro pirmininko pareiškimą, apibūdindami jo žodžius kaip grėsmę žiniasklaidos laisvei ir viešosios žiniasklaidos nepriklausomumui. Visai neseniai, balandžio 16 d., naujoji vyriausybė pakeitė vyriausybės atstovus visuomeninio transliuotojo Stebėtojų taryboje.

Vyriausybės komunikacijos tarnybos paruoštame ir Slovėnijos nuolatinės atstovybės Europos Taryboje pateiktame atsakyme teigiama, kad Europos Tarybai derėtų atsižvelgti į platesnį žiniasklaidos Slovėnijoje kontekstą, įskaitant ir šios rinkos raidos istoriją. Nurodoma, kad „dauguma pagrindinių Slovėnijos žiniasklaidos priemonių atsirado buvusiame komunistiniame režime, dar 1990 m. pabaigoje vyr. redaktorių pareigas užėmė liūdnai pagarsėjusios saugumo tarnybos UDBA buvę nariai“. Tačiau atsakyme neminima 2015 m. „SDS“ atstovų įsteigta žiniasklaidos grupė, kurią finansiškai rėmė su Vengrijos ministru pirmininku Viktor Orban susiję tos šalies verslininkai. Keletas nacionalinių televizijos, spaudos ir internetinių leidinių, daugiau nei keliolika vietinių ir regioninių internetinės žiniasklaidos priemonių yra „SDS“ propagandos, dezinformacijos ir neapykantos ruporai, ypač internete vykdomų, islamofobija, antisemitizmu paremtų kampanijų, kurios taip pat gali būti nukreiptos prieš žmogaus teisių gynėjus, kritiškus žurnalistus ir visuomeninę žiniasklaida. Šių kampanijų metu naudojami privatūs duomenys, šeimos reikalai, kad išgąsdinti aukas.

Dabartinis vidaus reikalų ministras prieš tai buvo žiniasklaidos grupės direktorius, o dabartinis Vyriausybės komunikacijos tarnybos direktorius anksčiau dirbo „SDS“ palaikomai žiniasklaidos grupei priklausantiems TV kanalui ir interneto portalui.

Žurnalistai šmeižiami, jiems grasinama

Žurnalistai, kurie paviešino Prieštaringai vertinamą su „SDS“ susijusios žiniasklaidos grupės pavaldumo ir finansavimo modelį paviešinę žurnalistai buvo persekiojami, jiems buvo grasinama, kol vyko derybos dėl naujos „SDS“ vadovaujamos valdančiosios koalicijos. Vyriausybei prašymą suteikti informaciją apie naujos kovos su Covid-19 Krizių būstinės veiklą ir struktūrą pateikęs žurnalistas standartinio atsakymo negavo – vietoj to, buvo apšmeižtas oficialioje naujojo organo soc. tinklo paskyroje, po to sekė su „SDS“ susijusios žiniasklaidos šmeižto kampanija ir anonimiškai grasinimai nužudyti. Tarptautinis spaudos institutas perspėjo, kad „Slovėnijos žurnalistai veikia vis labiau toksiškomis sąlygomis“, ragindamas naująją vyriausybę krizės metu užtikrinti žurnalistų teisę dirbti be baimės. Tokį raginimą kartu atkartojo dar septynios tarptautinės žiniasklaidos laisvės organizacijos. Nacionalinei žiniasklaidos agentūrai „STA“ paskelbus pranešimą apie tarptautinių žiniasklaidos laisvės organizacijų laišką, ministras pirmininkas Janša ją apkaltino, neva ji esą „ventiliatorius melagingoms naujienoms“.

Iš kur atsirado grėsmė žiniasklaidos nepriklausomybei nuo politikos?

Slovėnijos žiniasklaidos sistema yra itin ydinga, jai trūksta tinkamos žiniasklaidos politikos ir reguliavimo, kad būtų apsaugotas viešasis interesas žiniasklaidos klausimu ir sudarytos palankios sąlygos profesionaliai žurnalistikai, žiniasklaidos pliuralizmui. Europos universiteto instituto Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centro parengtame ir ES finansuojamame ES žiniasklaidos pliuralizmo stebėjimo (ŽPS) indekse Slovėnija (kartu su daugeliu kitų ES valstybių narių) priskiriama prie vidutinės rizikos šalių daugelyje sričių. 2015 ir 2017 m. didelė rizika Slovėnijoje buvo nustatyta dėl žiniasklaidos nepriklausomybės nuo politikos. Remiantis ŽPS vertinimu, tą lėmė trys pagrindinės problemos. Visų pirma, daugumą dviejų visuomeninio transliuotojo „RTV Slovenia“ valdymo organų narių skiria parlamentas arba vyriausybė (šitą tvarką Janša vyriausybė įvedė 2005 m.). Antra, pagrindinė žiniasklaidos agentūra „STA“ priklauso valstybei. Trečia, šalyje yra žiniasklaidos grupė (apimanti televiziją, interneto portalus ir spaudą), kuri glaudžiai susijusi su didžiausia šalies politine partija „SDS“.

Slovėnijos žiniasklaidos pramonės asociacijos, žurnalistų ir nepriklausomų ekspertų asociacija bei sąjunga jau kritikavo ankstesnes vyriausybes, kad šios nepakeitė žiniasklaidos politikos siekiant išsaugoti profesionalią žurnalistiką ir apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą.