Lietuvoje šiuo metu vyksta 24-ių metų amžiaus istorijos specialybės ketvirtakursės Viktorijos Kolbešnikovos teismas - mergina kaltinama viešai raginusi imtis diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupes tautiniu ir socialinės padėties pagrindu, taip pat kurstymu prieš jas smurtauti ir fiziškai susidoroti.
Viktorija buvo viena iš keturių asmenų, kuriuos 2015 m. vasario 16 d. naktį stebėjimo kameros užfiksavo kabinant plakatus Kauno senamiestyje. Žinutė plakatuose kritikavo griežtą vyriausybės politiką migrantų atžvilgiu: „Sudegink Ruklą, deportuok vyriausybę, imigrantai welcome!“
Slopinama kritika
Policijai gavus pranešimą, plakatai buvo nuimti ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nustatyta dviejų asmenų tapatybė, viena jų - Viktorija. Kai merginai buvo pareikšti įtarimai, jai teko laikinai sustabdyti studijas Vytauto Didžiojo universitete.
Praėjusių metų lapkritį Viktorija pateikė prašymą tyrimą nutraukti, motyvuodama tuo, kad protestavo prieš prastą elgesį su migrantais ir pabėgėliais - įskaitant ir tuos, kurie yra Rukloje.
Prokurorė visgi nusprendė bylą perduoti į teismą - jos įsitikinimu, studentė siekė kurstyti smurtą.
Slegiančios sąlygos
Atokiame Ruklos kaimelyje įsikūrusiame pabėgėlių integracijos centre pirmus savo metus Lietuvoje praleidžia dauguma į šalį atvykusių pabėgėlių. Jie mokomi lietuvių kalbos, lanko profesinius kursus ir ieško darbo.
Šalia miškų apsuptos įstaigos - Ruklos poligonas. Jame vykstančių karinių apmokymų garsai pabėgėliams neretai primena tą patį karą, nuo kurio jie bėgo.
Apylinkėse darbą susirasti sunku, o pabėgėlių mėnesinė pašalpa tesiekia vos 71-ą eurą, tad jie priversti gyventi skurdžiai, be galimybės keliauti ir ieškoti darbo kitur. Kai kurie pabėgėlių jaučiasi vis labiau ir labiau izoliuoti - nenuostabu, kad centre vyrauja slogi nuotaika.
„Rukla – tai viskas. Mirties zona. Ten kai patenki, nėra jokio noro kur nors išeiti, nes ir nėra kur eiti.“, - kalbėjo vienas centro gyventojų 2013 m. vykusios apklausos metu.
Tačiau sąlygos Rukloje yra gana padorios, palyginus su tuo, kaip su prieglobsčio prašytojais ir be dokumentų atvykusiais migrantais elgiamasi Pabradėje esančiame Užsieniečių registracijos centre (URC). Pasieniečių vadovaujamas centras taip pat įsikūręs šalia karinės infrastruktūros - kovinio rengimo centro ir didžiausio Lietuvoje Pabradės poligono.
URC garsėja atšiauria psichologine aplinka ir įtemptais apsauginių ir sulaikytųjų santykiais. Dėl pastarųjų centre pasitaiko ir smurto proveržių.
Žinoma ir apie atvejus, kaip pareigūnai į centro gyventojus kreipėsi ne vardais, o jų serijiniais numeriais, vadindavo juos „nelegalais“.
Nacionalistiniai šūkiai
Tikėtina, kad vėlyvos nakties aktyvistai norėjo atkreipti dėmesį ne tik į valdžios institucijų elgesį su migrantais ir pabėgėliais. Neatsitiktinai akcijai buvo pasirinktos Lietuvos Nepriklausomybės dienos išvakarės.
Šventės metu Kauno gatvėse kasmet vyksta neonacių eitynės, pasižyminčios stilizuotomis svastikomis, nacionalistiniais ir rasistiniais šūkiais.
Kadangi plakatai buvo iškabinti palei įprastinį tokių eitynių maršrutą, gali būti, jog tai buvo išankstinis atsakas į imigrantams priešiškus šūkius.
Prokurorai persistengė?
Deja, remdamasi lingvistikos eksperto nuomone, prokurorė šioje byloje siekia įrodyti, kad Viktorija su draugais ragino imtis smurto prieš Rukloje gyvenančius pabėgėlius. Negana to, ekspertas plakatą interpretavo dar ir kaip galimą kurstymą sunaikinti Ruklos apylinkėse esančius karius.
Tuo tarpu gynyba teismui pateikė net penkias nepriklausomų ekspertų nuomones, nurodančias kitokią galimą plakato prasmę, ir paaiškinančias, kad užrašas, greičiausiai įkvėptas Australijoje vykusių panašių akcijų, yra migrantų sulaikymo centrų veiklą kritikuojanti politinė kalba.
Trečiasis teismo posėdis numatytas vasario pabaigoje.