„Kalėjimų talpos didinimas pats savaime tvariai neišspręs jų perpildymo problemos. Iš tiesų tai daugelyje šalių, jų tarpe ir Belgijoje, pastebėta, kad, didėjant kalėjimų talpai, daugėja ir jų gyventojų." [1]
Žinant, kokia kalėjimų politika vadovavosi šalį valdžiusios vyriausybės, šis Belgijos ir užsienio patirtimi paremtas teiginys gali nuskambėti keistokai. Pagal minėtąją politiką yra numatyta pastatyti ir 9-is naujus „masterplan“ kalėjimus. Keletas jų jau atvėrė (kaliniams - uždarė) savo vartus.
Vienas šių projektų yra vykdomas Harene (Haren) - juo siekiama įkurti patį didžiausią kalėjimo kompleksą šalyje (plotas - 18 hektarų; kalinių skaičius - 1,190). Šiame komplekse, kuris apibūdinamas kaip „pataisos miestelis“ į šiaurės rytus nuo Briuselio, kalės ir vyrai, ir moterys; juo žadama pakeisti Foresto, Šv. Gileso ir Berkendael kalėjimus.
Tačiau šis projektas neišspręs problemų, kurias siekiama pašalinti; priešingai - dėl jo atsiras naujų. Tą praeitą mėnesį Teisingumo rūmuose vykusios spaudos konferencijos metu bandė paaiškinti 10 asociacijų, įsteigusių „Kalėjimų katastrofos sprendimo platformą“, siekiančią nedelsiant sustabdyti milžiniško kalėjimo Harene projektą.
Šios asociacijos pateikė daugybę tarpusavyje susijusių priežasčių, kodėl šio projekto derėtų atsisakyti.
Hareno komiteto atstovas Laurent Moulin kalbėjo, kad
„Nuo to laiko, kai išgirdome apie šį milžiniško kalėjimo projektą, nesiliovėme [apie jį] klausinėję išrinktų valdžios pareigūnų, tačiau taip ir nesulaukėme aiškių atsakymų. Norime, kad Harenas išliktų pusiau kaimo vietove, kas dėl šio milžiniško kalėjimo būtų neįmanoma. Pas mus jau ir taip yra daugybė infrastruktūrų (NATO, „Ring“, SNCB, „Infrabel“, oro uostas), vis labiau besikėsinančių į teritoriją, kuri pagal Briuselio bendrąjį planą privalo išlikti nenaudojama. Norime išsaugoti viešą žalumą, būtiną žmonių įgalinimui. Mūsų išrinktieji taip ir nepaaiškino, kodėl jie pasirinko būtent šią vietą, atsižvelgiant į ramų teisingumo vykdymą ar gerą aplinkos integraciją joje.“
Pasak „Inter-Environment Bruxelles“ atstovės Claire Scohier, projektas kelia daugybę klausimų dėl žemėtvarkos:
„Kalėjimo projektas - ypač kai tai žada būti didžiausias kalėjimas šalyje - negali virsti uždaru bloku vidury pievos, negalvojant apie aplinkos apsaugą. Kaip jis sąveikaus su savo aplinka? Ar bus sukurtas papildomas barjeras vietos gyventojams, priversiantis juos keliauti porą papildomų kilometrų, kad galėtų komplekso išvengti? Kaip į jį pateks teisėjai, teisininkai, kalinių šeimos ir kiti lankytojai? Kodėl tiesiog nebuvo renovuotas Šv. Gileso kalėjimas, esantis kur kas arčiau centro? Ar [pastato valdyba] siekia gerinti kalinimo sąlygas, ar išlošti nekilnojamo turto rinkoje - parduoti brangią žemę, kurioje dabar yra Šv. Gileso kalėjimas, ir vietoj to panaudoti nebrangų sklypą Harene?“
Žmogaus teisių lygos prezidento Alexis Deswaef teigimu, projektas turi ypač didelių demokratinio deficito požymių:
„Parlameno svarstymai dėl vienas paskui kitą steigiamų milžiniškų kalėjimų yra kupini rimtų trūkumų, susijusių su demokratija. Objektyvių duomenų ir statistikos, ypač kas yra susiję su kalėjimo infrastruktūros kaštais bei sprendimo projektą atlikti viešos ir privačios partnerystės pagrindu, trūkumą jau pastebėjo Audito teismas. Projekto - kuris yra toks didelis, kad dėl jo kyla daugybė klausimų, įskaitant ir kalinimo sąlygas - kūrėjai nesikreipė nei į vieną projekto paveiktą asmenį ar instituciją, magistratą, teisininką ar kalinių pagalbos tarnybą dėl konsultacijos.“
Prisimindamas įsisenėjusią kalėjimų perpildymo problemą ir jos katastrofišką poveikį gyvenimui už grotų, Tarptautinės kalėjimų observatorijos Belgijos skyriaus vicepirmininkas Nicolas Cohen aiškino, kad negalima vadovautis akivaizdžiai neveiksminga politika:
„Ekspansyvi baudžiamosios sistemos ir kalėjimų politika sukelia problemų ir duoda priešingą rezultatą. Mums reikia integruoto požiūrio, įtraukiančio visus susijusias šalis ir ryžtingai siekiančio redukcionistinės politikos. Kol ši politika netapo oficialia, reikalaujame sustabdyti visus naujus kalėjimų projektus, siekiant išvengti beatodairiško skubėjimo, kaip kad matėme per pastaruosius pora metų.“
Tačiau trapus ne tik projekto pagrindas - yra ir daugybė praktinių problemų, kurių kelios gali būti projektui pražūtingos. Magistratų profsąjungų asociacijos atstovo Hervé Louveaux teigimu,
„Pavyzdžiui, projektas leistų teismo posėdžiams vykti pačiame kalėjime. Bus neįmanoma surinkti visus dalyvių ir posėdžiams pritaikytos būtinos įrangos. Pavyzdžiui, teisėjui galėtų tekti paaukoti keletą valandų (įskaitant kelionės laiką), kad atvyktų į posėdį, kartais - dėl vienos bylos. Tai - nepraktiška ir nepriimtinai riboja įtariamųjų teises.“
Be to, dėl projekto negrįžtamai tektų atsisakyti 18 hektarų derlingos žemės. „FIAN“ Belgijos skyriaus atstovės Florence Kroff teigimu,
„Sumažėjo Briuselio miesto regione esančios derlingos žemės dalis - būtina saugoti šią žemę nuo eksploatacijos, ypač kai tai susiję su struktūromis, kurios yra bevertės. Ši žemė ar bent jau didžioji jos dalis galėtų atlikti savo natūralią funkciją (sugerti vandenį, reguliuoti šilumą ir t.t.), kartu būtų galima mėgautis aukštos kokybės vietiniu maistu. Tai - didelis iššūkis, atsižvelgiant į tai, kad miestų mityba yra priklausoma nuo gretimai ir toli esančių vietovių. Užbetonuoti 18 hektarų potencialiai ariamos žemės yra neatsakinga ir švaistūniška.“
„Kalėjimų tragedijos sprendimo platforma“ pateikė savo pareiškimus visiems Belgijos politikams ir pareikalavo susitikti su atsakingais ministrais: Charles Michel, Koen Geens, Jan Jambon, Rudi Vervoort, Celine Fremault ir Pascal Smet. Apie platformos keliamų reikalavimų ar vykdomos veiklos pokyčius bus pranešta spaudai.
Su platformos veikla susipažinti galite čia.
[1] Komitetas prieš kankinimus: Komiteto prieš kankinimus apsilankymo Belgijoje ataskaita Belgijos vyriausybei; CPT / Inf (2010) 24, §79.