#MeAndMyRights: Žmogaus teisės užtikrina mūsų saugumą

Nuo 2001 m. ES šalių vyriausybės kovoje su terorizmu po truputį ardė mūsų žmogaus teises. Aišku, visi bijome teroro išpuolių - niekas nenori būti sužeistas ar atsisveikinti su gyvybe. Visi norime, kad valdžia užtikrintų mūsų saugumą.

Siekdami rinkėjų palankumo, politikai siūlo primityvius sprendimus. Piliečiams jie būna priimtini, mat norima stiprinti saugumą mūsų laisvių sąskaitą. Su kiekvienu nauju išpuoliu, valdžios institucijos skelbia naujas, dar griežtesnes priemones, kurios dar labiau riboja laisvę. Tačiau išpuoliai nesiliovė. Jų nėra mažiau – netgi atvirkščiai, jų padaugėjo. Primityvūs, griežti sprendimai neveikia. Mes buvome priversti paaukoti savo vertybes ir teises, o mainais tapome tik dar labiau pažeidžiami.

Teisės = saugumas

„Liberties“ ką tik paskelbė savo ataskaitą, nagrinėjančią dvi Europos vyriausybių pamėgtas kovos su terorizmu priemones: masinį piliečių sekimą ir etninį profiliavimą. Per ateinančius mėnesius pasirodys ir naujas #MeAndMyRights ciklas, kuriame giliau pažvelgsime į šią praktiką, išsiaiškinsime, kodėl ji dažnai duoda priešingą rezultą, ir sužinosime, kodėl žmogaus teisių standartus atitinkančios alternatyvos iš tikrųjų būtų veiksmingesnės ir geriau užtikrintų visuomenės saugumą.

Kai kalbame apie masinį piliečių sekimą, turime omenyje būtent tai, ką Edvardas Snowden atskleidė apie saugumo tarnybų veiklą JAV ir Europoje: kad jos saugo įrašus apie jūsų skambučius, elektroninius laiškus, buvimo vietą, naršymo istoriją ir pan. Etninis profiliavimas – tai saugumo tarnybų praktika stabdyti ir apieškoti asmenis, vykdyti kratą jų namuose ne dėl to, kad yra jų nusikaltimo įrodymų, o dėl to, kad jie kiek panašūs į musulmonus.

Masinis žmonių sekimas nėra veiksmingas

Daugelyje valstybių institucijos jau kelerius metus taiko masinio sekimo priemones ir vykdo etninį profiliavimą. Visa turima medžiaga rodo, kad tai nepadeda jos gaudyti teroristus ar užkirsti kelią teroro aktams. Tiesą sakant, yra priešingai – dėl jų tampame dar labiau pažeidžiami. Pavyzdžiui, sekimui stambiu mastu vykdyti reikia ir pareigūnų, ir lėšų, o tai reiškia, kad jų lieka mažiau tradiciniams tyrimams, kurie iš tiesų padeda išvengti išpuolių. Etninis profiliavimas ardo mažumų pasitikėjimą policija, tad saugumo tarnybos sunkiau prieina prie informacijos, galinčios padėti sustabdyti ar sugauti įtariamus asmenis.

Ciklo straipsniuose aiškinsime, kaip mūsų vyriausybės užtikrintų mūsų saugumą, jei tik įgyvendintų savo įsipareigojimus dėl žmogaus teisių standartų. Išsamiai aptarsime, kodėl masinis žmonių sekimas ir etninis profiliavimas yra žalingi mūsų visuomenei, nenaudingi ar net duodantys priešingų rezultatų kovoje su terorizmu. Paaiškinsime, kodė šiuo klausimu daug veiksmingenės būtų senos, geros, laiko išbandymus atlaikiusios ir žmogaus teisių standartus gerbiančios kovos su terorizmu priemonės. Ir parodysime, kaip vyriausybės, nesuteikdamos mažumoms lygių teisių ir bendradarbiaudamos su represiniais režimais užsienyje, netyčiomis padeda teroristinėms organizacijoms paversti žmones smurtaujančiais ekstremistais. Trumpai tariant, paaiškinsime jums, kaip žmogaus teisės mus saugo.

Jei norite sužinoti daugiau ar įvertinti medžiagą ir tyrimus, apie kuriuos kalbame, kviečiame susipažinti su mūsų ataskaita „Saugumas per žmogaus teises“.