#MeAndMyRights: Kas yra metaduomenys ir kodėl reikia juos saugoti?

Politikai, kurie pasisako už masinį sekimą, dažnai stengiasi kažkaip išskirti duomenis, kuriuos norėtų apie mus rinkti. Jų teigimu, su metaduomenimis, kitaip nei su turinio duomenimis, viskas tvarkoj. Ką gi, pažiūrėkim...

Žodis „duomenys“ (angl. „data“) paprasčiausiai reiškia informaciją, o šio #MeAndMyRights ciklo kontekste – informaciją, kuri saugoma elektroniniu būdu. Ji gali būti laikoma interneto ar telefono ryšio operatoriaus duomenų bazėse, taip pat saugoma įvairiose laikmenose – kietuosiuose diskuose ar USB atmintinėse. Šiuos įrenginius galbūt net patys naudojate namie, jie tarnauja įvairioms įmonėms ir valdžios institucijoms.

Tuo tarpu „turinio duomenys“ apima būtent jūsų telefono skambučių, el. laiškų ar žinučių turinį. Tai yra viskas, ką kalbėjote skambučio ar video įrašo (jei tai buvo telekonferencija) metu, visi žodžiai el. laiškuose ar žinutėse.

Metaduomenys - tai informacija APIE jūsų skambučius ar el. laiškus, o ne tai, kas juose yra. Tai tokie dalykai, kaip el. laiško ar žinutės teminė eilutė, gavėjo vardas, siuntimo laikas ir vieta. Arba telefono numeris, kuriuo skambinote ar iš kurio jums skambino, kur buvote pokalbio metu ir kiek jis truko. Daugelis išmaniuosiuose telefonuose esančių programėlių taipogi renka informaciją apie jūsų buvimo vietą. Kaip ir jūsų interneto naršymo istorija, tai taipogi yra metaduomenys apie jus.

Metaduomenys daug ką apie mus pasako

Politikai dažnai nori atskirti metaduomenis nuo turinio duomenų dėl to, kad daugelis vyriausybių labai norėtų rinkti mūsų metaduomenis. Politikai, esantys už masinę priežiūrą, dažnai prilygina metaduomenis ant voko užrašytam adresui, o turinio duomenis – pačiam laiškui. Jų teigimu, su metaduomenų rinkimu nėra nieko bloga, nes vyriausybė iš tikrųjų nesužino, apie ką mes kalbame. Deja, tai – labai klaidinanti analogija.

Yra taip: metaduomenys iš tiesų apie mus pasako daug daugiau (ir daug greičiau) nei turinio duomenys. Jei pamatyčiau keletą savaičių rinktus metaduomenis apie jus, galėčiau gana greitai išsiaiškinti jūsų kasdienę rutiną. Pavyzdžiui, kada ir kur mėgstate pietauti, kur dirbate, kada ateinate į ir išeinate, taip pat ką veikiate po darbo (pvz. pasiimate vaikus iš mokyklos, einate sportuoti ar apsipirkti). Aš galėčiau išsiaiškinti, kas yra jūsų artimiausi draugai ir kolegos, mat tai būtų žmonės, su kuriais dažniausiai bendrautumėte. O iš el. laiškų teminių eilučių galėčiau išsiaiškinti, ką sakote. Iš to, kaip dažnai bendraujate su šeima, sužinočiau apie jūsų santykius. Iš jūsų lankomų svetainių išsiaiškinčiau jūsų politines ir religines pažiūras. Iš to, ką perkate ir skaitote internetu, sužinočiau jūsų pomėgius. Bendraujate su gydytoju, advokatu, banku, psichologu, vaisingumo klinika ar santuokos konsultantu? Aš jau žinau, ar turite problemų su šeima, sveikata, teismais ar psichika. Metaduomenys leidžia kitiems apie mus daug ką sužinoti neatsiverčiant mūsų laiškų ar nežiūrint mūsų pokalbių vaizdo įrašų.

Šalių įstatymai užpildo spragas

Mūsų vyriausybės (per Europos Sąjungą) iš tikrųjų buvo priėmusios įstatymą, pagal kurį visos interneto ir telefono įmonės privalėjo rinkti ir ne vienus metus saugoti metaduomenis. Šis teisės aktas vadinosi Duomenų saugojimo direktyva. 2014 m. ES Teisingumo Teismas nustatė, kad direktyvą reikia panaikinti, mat ji ribojo visų asmenų privatumą. Reikia pabrėžti, kad teismas nenurodė, jog policija negali stebėti žmonių. Tačiau turi būti įrodymų, kad jie kažkaip nusižengia įstatymui. Vyriausybėms draudžiama elgtis su gyventojais kaip su nusikaltimų įtariamaisiais, neturinčiais jokios teisės į privatumą.

Užuot atsisakę masinės priežiūros praktikos, dauguma vyriausybių paprasčiausiai sukūrė savo pačių įstatymus po Duomenų saugojimo direktyvos panaikinimo paliktai spragai užpildyti. 2016 m. ES Teisingumo Teismas paskelbė savo sprendimą antroje byloje šiuo klausimu, nurodydamas, kad ir naujieji nacionaliniai įstatymai buvo neteisėti. Tačiau tai neužkirto kelio vyriausybės imtis masinio sekimo priemonių, kaip antai Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose. Deja, Europos Komisija – organas, turintis užtikrinti vyriausybių paklusnumą ES teisės aktams – yra sakiusi, kad „nei prieštarauja tam, nei skatina“ naujų duomenų saugojimo įstatymų kūrimą. Gal Komisija mano, kad masinis sekimas labai padeda apsaugoti mus nuo terorizmo. Deja, visa turima medžiaga rodo, kad tuo tikslu šios priemonės yra neveiksmingos. Apie tai daugiau sužinosite netrukus.