#MeAndMyRights: demokratijoje privatumas reikalingas naujoms idėjoms ir įstatymams

Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip be privatumo visuomenėje atsiranda mažiau idėjų ir naujų taisyklių. Privatumas leidžia nuomonės formuotojams ir inovatoriams pakeisti status quo ir daugumos nuomonę.

Praeitame straipsnyje rašiau apie socialinę kontrolę – kaip yra žmonės yra linkę laikytis taisyklių ir paklusti daugumos nuomonei, ypač jei mano, kad yra stebimi. Tikėtina, kad taip yra dėl pačios žmonijos raidos. Kai kurie iš jūsų tikriausiai jau spirgėjo, kad socialinės kontrolės teorinis pagrindas nėra jau toks nenuginčijamas. Mes pažįstame ką nors, kas mėgsta išsiskirti minioje. Reguliariai visuomenės nuomonei prieštaraujančių ir ją sėkmingai keičiančių ekstremistų bei radikalų apstu mokslo, politikos ir religijos srityse. Tikriausiai pažįstate draugą, kuris, regis, tiesiog nori laužyti taisykles ir socialines normas. Ir iš tiesų, gera švietimo sistema skatina žmones mąstyti kritiškai, naujomis akimis vertinti tradicijas bei nusistovėjusias tiesas. Kodėl šie žmonės nepaklusta daugumos nuomonei – kodėl jų neveikia socialinė kontrolė? Juk jei socialinė kontrolė galėtų tiksliai paaiškinti visų žmonių elgesį, niekas niekuomet nepasikeistų – asmenys visuomet sutiktų su daugumos nuomone. Mes vis dar degintume raganas, verstume vaikus dirbti ir prekiautume vergais.

Susipažinkite su ankstesniais #MeAndMyRights ciklo straipsniais

Atsakymus rasime socialinės psichologijos ir ryšių studijų (mokslo šalos, kuri rėmėsi ankstyvais socialinės psichologijos tyrimais ir siekė suprasti, kaip formuojama visuomenės nuomonė) tyrimuose. Trumpai tariant, yra tokia žmonių grupė, kurią vadinsiu „nuomonės formuotojais“ – tokie žmonės, kaip politikai, aktyvistai, religiniai lyderiai, žurnalistai, verslininkai ar mokslininkai. Nuomonių formuotojai yra taip savo pažiūrų teisumu įsitikinę asmenys, kad socialinės kontrolės fenomeno savaime nepakanka jiems nutildyti. Ilgainiui šie nuomonės formuotojai gali įtakoti kitus ir taip įtikinti daugumą, kad jų nuomonė verta tapti tradicija ar būti įteisinta.

Taigi, kaip gi mažumai pavyksta įtakoti daugumą? Šį procesą padalinsiu į du etapus. Pirmasis – nuomonės formuotojų darbas. Nuomonės formuotojai kuria naujas idėjas ir sąvokas. Tai gali būti naujų taisyklių ar naujų gyvensenos būdų idėjos: ei, o gal rūšiuojame šiukšles ir tausojame aplinką, uždraudžiame vyrui mušti žmoną, valstybės lėšomis sukuriame nemokamą sveikatos priežiūros sistemą ar uždraudžiame cheminius ginklus? Tą ir turiu omenyje, kalbėdama apie socialinę inovaciją: naujų taisyklių visuomenės gyvenimui kūrimas.

Antrasis etapas: sukūrus naujas idėjos, pereiname prie viešų diskusijų. Nuomonės formuotojas paskleidus savo idėjas publikai, mes svarstome, ar verta jas priimti. Kartais prireikia kelių metų, kad idėjos pasklistų ir įtikintų visuomenę. Kartais joms to nepavyksta. O kartais idėjos, kurias visuomenė priima, nėra jai pačiai naudingos – pavyzdžiui, kai kalbame apie rasinį pranašumą ar garantuotą abipusį susinaikinimą.

Susipažinkite su ankstesniais #MeAndMyRights ciklo straipsniais

O kuo čia dėtas privatumas? Prisiminkime – nuomonės formuotojai yra taip savo pažiūromis įsitikinę asmenys, kad socialinė kontrolė jų neveikia. Mokslininkai yra nustatę, kad naujos idėjos geriausiai įsišaknija, jei yra pastoviai, nuosekliai ir įtikinamai argumentuojamos. Nuomonės formuotojams gali prireikti ilgų metų, kol jie savo idėjas apmąstys, išbandys ir ištobulins su patikimais žmonėmis – kol patys įsitiks savo argumento tvirtumu. Tik tada jie norės šias idėjas skleisti ir ginti. Daugelis idėjų, kurių socialinė nauda ar teisėtumas dabar atrodo savaime suprantami, savo laiku vertė iš koto. Pavyzdžiui, vergijos panaikinimas, rasinė lygybė, baudžiamoji atsakomybė už smurtą šeimoje, homoseksualumo dekriminalizavimas, gyvūnų gerovė; jei norite aktualesnių pavyzdžių – tai minios finansavimas, dalijimosi ekonomika, žaliavų perdirbimas, žmogaus teisės, socialinė žiniasklaida, informacijos laisvė, globalizacija, socialinis verslumas ir aplinkos apsauga. Naujas idėjas tirti, kurti ir tobulinti galima tik turint privatumą.

Privatumo reikia ne tik idėjoms kurti ar tobulinti. To reikia ir joms platinti. Kaip žinote, daugelis žmonių laikosi daugumos nuomonės ir socialinių taisyklių. Socialinė kontrolė neleidžia žmonės prisipažinti, kad jie rimtai svarsto prieštaringai vertinamą nuomonę ar informaciją. Be privatumo asmenys negali idėjų tirti ar diskutuoti apie jas su žmonėmis, kurie jų nesmerks, ir taip apsispręsti be socialinės kontrolės įtakos. Kai žmonės pradeda save cenzūruoti dėl privatumo stokos, tai kartais vadinama „atgrasomuoju poveikiu“ arba „tylos spirale“.

Demokratinėse valstybėse įstatymai priimami, politikos kryptys nustatomos ar keičiamos atsižvelgiant į visuomenės nuomonę. Demokratija neįmanoma be socialinių inovacijų, o jų nebus be privatumo.

Jei norite gauti išsamesnės informacijos (arba susipažinti su aptarta medžiaga ir tyrimais), kviečiame susipažinti su pilna mūsų ataskaitos „Saugumas per žmogaus teises“ versija.