Tech & Rights

#MeAndMyRights: Kas yra masinis sekimas?

"Masinis" arba "tralinis" sekimas pastaruoju metu vis dažniau papuola į žiniasklaidos akiratį. Kituose straisniuose kalbėsime, kodėl ši praktika sukelia tiek problemų. Tačiau norint žinoti, kodėl ji bloga, reikia žinoti, kas ji yra...

by Israel Butler

Trumpai tariant, masinė sekimas apima veiksmus, kuriais valdžios institucijos renka milžiniškus informacijos kiekius apie tai, ką daugybė žmonių internete daro su savo telefonais, kompiuteriais ar kitomis „išmaniosiomis“ priemonėmis. Kartais vykdydama tyrimą policija jau turi sąrašą įtariamųjų, kurie, remiantis turima medžiaga, gali būti nusikaltę. Norint gauti šios medžiagos, pareigūnai gali slapta klausytis įtariamojo pokalbių, greta jo namų ar darbo vietos įrengti kameras, jį sekti ar skaityti jo žinutes bei el. Laiškus. Tai – „tikslinis“ sekimas, mat jo tikslas yra konkrečia nusikalstama veika įtariami konkretūs asmenys. Jei yra nustatyti tinkami saugikliai, užtikrinantys, kad valdžios institucijos savo įgaliojimais naudojasi tik gaudydami tikrai nusikaltimais ar terorizmu įtariamus asmenis, žmogaus teisių teisės normos leidžia tokiu būdu riboti asmenų privatumą. Tikslinis sekimas – labai efektyvus būdas medžiagai rinkti, tačiau įtariamųjų priežiūra reikalauja daug darbo ir lėšų.

Priešingai nei tikslinis sekimas, masinis sekimas nesitaiko į konkrečius asmenis. Masinis sekimas dar kartais vadinamas „netiksliniu“ arba „dragnet“ (liet. „traliniu“) sekimu. Tai – šimtų tūkstančių ar milijonų informacijos dalelių apie šimtus tūkstančių ar milijonų žmonių veiklą kurioje nors šalyje. Pavyzdys – visi iš Ispanijos į Jungtinę Karalystę siunčiami el. laiškai, visi telefono skambučiai iš JAV į Prancūziją, visos žmonių lankytos svetainės. Kartais šią informaciją surenka ir saugumo tarnyboms perduoda telefono arba interneto paslaugų teikėjai. Kartais ją tiesiai iš telefono ir interneto ryšių renka pačios saugumo tarnybos.

Susipažinkite su kitais #MeAndMyRights ciklo straipsniais

Iš esmės masinis sekimas reiškia tai, visa tai, ką sakote telefonu, naršote internetu, skaitote ar rašote el.paštu/SMS, dalinatės socialiniuose tinkluose (kaip antai „Facebook“ ar „Twitter“) ar lankote turėdami mobilųjį telefoną nėra privatu. Žvilgtelkite į svetainę, kuri parodo, kaip telefono ryšio teikėjai gali gyvai stebėti ir nuolatos registruoti jūsų buvimo vietą. Renkama ir saugoma informacija apie viską, ką darote su kompiuteriu, planšete ar mobiliuoju telefonu. Ši informacija prieinama telefono ir interneto paslaugų teikėjams, kurie ją saugo savo duomenų bazėse. Ji taip pat prieinama visiems, kurie gali pasinaudoti tomis duomenų bazėmis. Ši kategorija apima saugumo tarnybas, tačiau kartu ir hakerius bei užsienio šnipus, kurie neteisėtai įsilaužia į šias duombazes.

Masinis sekimas kelia didžiulių problemų mūsų privatumui. Internetas figūruoja beveik visoje mūsų veikloje: perkant daiktus, tvarkant finansus, skaitant žinias, mėgaujantis hobiais, bendraujant su pasauliu, draugais ir kolegomis, advokatais, gydytojais bei psichologais, dirbant ar keliaujant. Atsiranda vis daugiau kasdienių išmaniųjų įrenginių, kaip antai buitinė technika ar net automobiliai, kurie jungiasi prie interneto ir kaupia informaciją apie mus. Internetas tapo neatsiejamas nuo mūsų gyvenimo. O masinio sekimo sistemos leidžia stebėti visą mūsų veiklą elektroninėje erdvėje. Masinis piliečių sekimas beveik visai sugriovė bet kokias pretenzijas į privatumą, kas skaudžiai atsiliepė demokratijai. Apie tai plačiau kalbėsime vėliau. Jei norite sužinoti daugiau apie internetu vykdomą stebėseną, kviečiame užsukti į šią informatyvią svetainę.

Jei norėtumėte gauti daugiau informacijos arba susipažinti su aptarta medžiaga ir tyrimais, kviečiame žvilgtelti į mūsų ataskaitą „Saugumas per žmogaus teises“.

#MeAndMyRights