#MeAndMyRights: Pagrindinių teisių chartija

ES nusprendė į vieną dokumentą, pavadintą Pagrindinių teisių chartija, surinkti visas saugomas žmogaus teises.

Pagrindinių teisių chartija - teisiškai įpareigojantis dokumentas, kuriame yra nurodytos ES įstatymų saugomos žmogaus teisės. Jo funkcija kiek panaši į valstybių konstitucijas.

Kai Europos Sąjunga imasi veiksmų - pavyzdžiui, priima naują įstatymą - ji privalo gerbti Pagrindinių teisių chartijoje išvardintas teises. Pavyzdžiui, teisės aktas, verčiantis interneto bendroves saugoti informaciją apie viską, ką jų klientai išdarinėja internete, pažeistų chartijoje nurodytą teisę į privatumą ir dėl to būtų neteisėtas (beje, taip buvo iš tiesų!)

Žinoma, gali praeiti daug laiko, kol ES Teisingumo Teismas galų gale pripažįsta įstatymą negaliojančiu (aukščiau minėtu atveju procesas truko aštuonis metus). Bet kas sakė, kad kovoti už savo teises yra lengva?

Kas buvo prieš Chartiją?

Nors Chartija teisiškai privaloma tapo tik 2009 metais, tai nereiškia, kad ES iki tol nereikėjo paisyti žmogaus teisių dokumentų. Norint suprasti Europos Sąjungos draugystę su žmogaus teisėmis, teks įsigilinti į jos istoriją.

Kai ES dar nesivadino „ES“, ji buvo vadinama Europos Bendrijomis. Tai buvo trys tarptautinės organizacijos, kurias XX a. šeštajame dešimtmetyje įkūrė tos pačios šešios Europos šalys: Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Vienas jų reguliavo anglies ir plieno pramonę, kita - atominę energetiką, o paskutinė įkūrė laisvosios prekybos zoną.

Trumpai tariant, šiomis organizacijomis buvo siekiama pakirpti Europos šalių norą vėl kariauti tarpusavyje - šis noras turėjo išblėsti, kadangi narių gerovė ir energetikos saugumas tapo priklausomas nuo kitų narių.

Europos Taryba

Niekas nemanė, kad žmogaus teisės turi kažką bendro su anglimi, plienu, prekyba ar atomine energetika, tad apie jas ir nebuvo užsiminta Europos Bendrijas įkurusiose pirminėse sutartyse. Vyriausybės galvojo, kad žmogaus teisių klausimai turėtų būti sprendžiami kitoje, kažkur tuo pačiu metu įsteigtoje tarptautinėje organizacijoje: Europos Taryboje.

Europos Tarybos tikslas tuomet ir dabar yra demokratijos, teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių apsauga. Europos Taryba yra pagarsėjusi tuo, kad sukūrė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir įsteigė Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Įsileidusi Rusiją, Europos Taryba pradėjo rimtai konkuruoti dėl labiausiai ironiškos tarptautinės organizacijos titulo. Ji vos nusileido JT Žmogaus teisių tarybai, kuri 2013 m. suteikė narystę Saudo Arabijai.

Europos Taryba yra ES nepriklausanti organizacija, turinti daug daugiau narių ir kur kas mažiau įgaliojimų. Beje, svarbu pabrėžti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas priklauso Europos Tarybos sistemai ir užtikrina, kad Europos šalys laikytųsi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos; ES, tuo tarpu, turi atskirą Teisingumo Teismą, užtikrinantį ES ir jos valstybių narių paklusnumą ES teisei, kuri dabar apima ir Pagrindinių teisių chartiją.

Nauja byla, naujos taisyklės

Tam, kad galbūt reiktų kažkiek pamąstyti ir apie žmogaus teises, Europos Bendrijos atsikvošėjo tik praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje. Į ES Teisingumo Teismą ėmė plaukti bylos, kuriose asmenys skųsdavosi dėl to, kad konkrečios ES teisės normos pažeisdavo šalių konstitucijose saugomas jų žmogaus teises. Nacionaliniai teismai grasino netaikyti ES teisės aktų, kurie prieštarautų jų nacionalinių sistemų saugomoms žmogaus teisėms.

Taigi, ES Teisingumo Teismas įkišo ranką į savo teisininko skrybėlę ir ištraukė žmogaus teisių formos zuikį. Teisingumo Teismas sukūrė naują taisyklę - visi ES teisės aktai privalo prieštarautų žmogaus teisių standartams.

Tačiau Teisingumo Teismas nepateikė jokio sąrašo. Buvo nuspręsta paprasčiausiai laukti, kol kažkas kreipsis dėl teisių pažeidimo, ir tik tada spręsti, ar tos teisės buvo saugomos ES. Paprastai Teisingumo Teismas tiesiog kopijuodavo Europos žmogaus teisių konvencijoje nurodytas teises.

Galiausiai ES nusprendė surinkti visas saugomas žmogaus teises į vieną dokumentą - Pagrindinių teisių chartiją. Tai kiek padėjo ne teisininkams geriau suprasti savo teises.