Pristatome - Prancūzijos prezidento nuomonė svarbiausiais teisių klausimais

Emmanuel Macron - šviežio, jaunatviško optimizmo kupinas vėjo gūsis Prancūzijoje. Tačiau pasidomėkime - kokios gi jaunojo prezidento pažiūros esminiais žmogaus teisių klausimais?

2016 m. vasarą savo judėjimą En Marche įkūręs buvęs Prancūzijos ekonomikos ministras Emmanuel Macron, rodos, vos už kelių mėnesių įsikėlė į Eliziejaus rūmus. 39 metų amžiaus prezidentas šiuo metu yra jauniausias demokratinės valstybės vadovas pasaulyje.

Visi žino, kad Macron yra liberalių, proeuropietiškų pažiūrų. Tačiau kas žinoma apie kitus, su ekonomika nesusijusius prezidento pasiūlymus, ypač žmogaus teisių srityje?

Terorizmas ir nepaprastoji padėtis

Nepaprastoji padėtis pirmą kartą Prancūzijos istorijoje buvo paskelbta 1955 m. vykusio Alžyro karo metu; tokią padėtį prezidentas Hollande taipogi paskelbė po 2015 m. lapkričio 13 d. teroristų išpuolių Paryžiuje. Nuo to laiko Parlamento vis pratęsiama padėtis susilaukė daug kritikos dėl žmogaus ir pilietinių teisių pažeidimų, taip pat dėl to, kad ji nepadeda išvengti tolesnių išpuolių.

Šis klausimas buvo itin opus šių metų prezidento rinkimuose, tačiau taip ir liko neaišku, ar nepaprastoji padėtis artimiausiu metu bus panaikinta. Macron rinkimų kampanijos metu tvirtino, kad ji bus panaikinta „kai leis aplinkybės”, tačiau daugiau detailių nepateikė.

Kovos su terorizmu klausimu naujasis prezidentas kalbėjo, kad jo strategija orientuosis į Sąjungos išorės sienas – žadama įsteigti Prancūzijos išorės saugumo agentūros (DGSE) kovos su ISIS žvalgybos skyrių. Macron taip pat atkreipė dėmesį į kovos su radikalizacija centrų svarbą asmenims, kurie nori išvykti į Siriją.

Pasaulietiškumas ir religijos laisvė

Religijos laisvės ir pasaulietiškumo atžvilgiu Macron pažiūros labai tradicinės – jo pozicija remiasi 1905 m. įstatymu, sukūrusiu pasaulietišką tvarką Prancūzijos visuomenėje ir galutinai atskyrusiu bažnyčią nuo valstybės.

Jis pasisako už „protingą religijos laisvės reiškimą viešoje erdvėje”, tačiau taip pat nori tikro neutralumo viešųjų paslaugų srityje – pradedant pradinėse mokyklose, žadama kurti neutralius valstybės tarnautojus.

Islamo atžvilgiu Macron mano, kad maldos namus ar asociacijas, „pateisinančias smurtą, terorizmą, ar siekiančias užpulti Respubliką“, reikėtų uždaryti. Dėl tokio pareiškimo, anot „Amnesty International”, gali būti pažeista tarptautinė teisė, mat formuluotė „užpulti Respubliką“ yra pernelyg neaiški, kad būtų galima pateisinti susirinkimų vietos uždarymą.

Prieglobstis ir imigracija

Pasakęs, kad „priimti pabėgėlius yra Prancūzijos pareiga”, Macron priminė rinkėjams, jog 210,000 kiekvienais metais į šalį atvykstančių migrantų integracija yra prioritetas.

Jis yra prieš lūšnynų griovimą, nes be alternatyvių sprendimą, tai yra „lygiai tiek pat veidmainiška, kaip brangu ir neefektyvu.“

Macron rekomenduoja organizuoti migrantams prancūzų kalbos kursus iki B1 lygio. Šie kursai galėtų tapti sąlyga norinties įgyti Prancūzijos pilietybę.

Tačiau didžiausias jo pasiūlymas imigracijos klausimu yra prieglobsčio prašymų nagrinėjimo laiko sutrumpinimas nuo metų iki 6-ių mėnesių. Viena pagrindinių priemonių šiam tikslui pasiekti – naujų teismų šalyje steigimas (dabar šiuos klausimus sprendžia tik vienas tribunolas Paryžiuje).

„Amnesty International“ nuomone, akivaizdu, kad šią priemonę reikia vertinti teigiamai, mat tai leis prieglobsčio prašytojams greičiau susitvarkyti su šia skausminga procedūra. Tuo pačiu organizacija išreiškė ir savo susirūpinimą dėl galimo pavojaus žmogaus teisėms: sutrumpinus bylų nagrinėjimo laiką gali būti padaryta pažeidimų, jei tuo pačiu nebus skirta pakankamai papildomų materialinių ir žmogiškųjų išteklių.

Teisingumas

Dienraštais Le Monde mano, kad Macron pozicija teisingumo atžvilgiu yra ir griežta, ir pernelyg paprasta. Svarbiausia priemonė teismų srityje – „sisteminis baudžiamųjų nuosprendžių taikymas“, net kai nusikaltimas nėra sunkus (bausmė nesiekia dviejų metų laisvės atėmimo).

Ir iš tiesų, prezidentas planuoja papildomai įsteigti dar 15,000 vietų šalies kalėjimuose.

Nepaisant to, jis taip pat pripažino, kad kalėjimas ne visada yra geriausias sprendimas. Macron pareiškė, kad jis norėtų įsteigti alternatyvių priemonių kalėjimui tarnybą ir skatinti viešųjų darbų skyrimą.

Moterų teisės ir lyčių lygybė

Macron mano, kad tikra lyčių lygybė turėtų būti nacionalinis prioritetas – šiuo atžvilgiu žodis „tikra“ vartojamas dėl to, kad 2014 m. šalyje įsigaliojo lyčių lygybės įstatymas.

Iš praktinės pusės, Macron nori pritaikyti papildomas kontrolės priemones įmonėms, kad moterys nepatirtų nuo diskriminacijos darbo paieškose ir kad joms nebūtų mokama mažiau dėl lyties. Jis norėtų įdiegti „gėdos“ politiką ir skelbti įstatymą pažeidusių įmonių pavadinimus.

Jis taip pat norėtų įgyvendinti lygią lyčių reprezentaciją viešosiose įstaigose, pradedant nuo savo vyriausybės.

Kadangi 95 proc. viešuoju transportu besinaudojančių Prancūzijos moterų buvo užpultos bent kartą savo gyvenime (remiantis internetu atliktos MadmoiZelle.com apklausos duomenimis), Macron ketina imtis visų „būtinų priemonių“ moterų saugumui viešose ir privačiose erdvėse užtikrinti.

LGBTQI teisės

Macron mano, kad kova su diskriminacija ir homofobija privalo būti valstybės prioritetas. Nepaisant tam tikrų prieštaringai vertinamų pareiškimų apie prieš gėjų santuoką kovojančios grupės La Manif pour Tous „pažeminimą“, Macron neketina panaikinanti ar keisti Taubira įstatymo.

Oficialioje jo rinkimų kampanijos interneto svetainėje kalbama apie visų šeimų tipus ir pripažįstama, kad tiek natūrali koncepcija, tiek dirbtinis apvaisinimas, tiek įvaikinimas yra verti tų pačių teisių ir pagarbos. Jis palaiko vienišų moterų ir lesbiečių porų teisę į dirbtinį apvaisinimą, tačiau pasisako prieš pakaitinę motinystę (savo sprendimą motyvuodamas „su moterų orumu susijusiomis etinėmis priežastimis“).

Nepaisant to, Prancūzija neseniai atsisakė įtraukti „neutralų“ kaip lytį oficialiuose dokumentuose, o pakeisti lytį šalyje vis dar itin sunku, kartais – net neįmanoma. Šiais klausimais Macron dar nėra išreiškęs savo nuomonės – jis nėra nieko kalbėjęs apie transseksualų teises.

Privatumas ir asmenų sekimas internetu

2015 m. priimti Prancūzijos įstatymai įteisino beatodairišką asmenų privačios veiklos internete sekimą, nenumatant jokios teisminės kontrolės. Macron pareiškė, kad norėtų iš naujo derėtis dėl Privatumo skydo sutarties su JAV – jo teigimu, demokratijoje negalima bendrai sekti visų piliečių.

Jis taip pat pareiškė „Amnesty International“, kad ketina užtikrinti asmens duomenų apsaugą per naują, tam skirtą Europos tarnyba.