Pagal nebegaliojančią Europos Sąjungos direktyvą Lietuvoje vis dar masiškai renkami gyventojų duomenys

Nors "Duomenų saugojimo" direktyva jau daugiau nei dvejus metus nebegalioja, Lietuva vis dar neperžiūrėjo ją perkėlusių įstatymų ir toliau masiškai teberenka gyventojų asmens duomenis

Lietuvoje vis dar masiškai renkami gyventojų asmens duomenys, nors tą daryti įpareigojusi Europos Sąjungos direktyva jau daugiau nei dvejus metus nebegalioja.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lietuvoje veikianti nevyriausybinė organizacija, kreipėsi į šalies Teisingumo ministeriją, prašydama įvertinti, ar masinį gyventojų duomenų rinkimą numatantis įstatymas yra teisėtas.

Duomenis rinkti įpareigojo ES direktyva

2006 m., reaguodama į 2005 m. teroristinius išpuolius Londone, Europos Sąjunga priėmė „Duomenų saugojimo“ direktyvą, numatydama ją kaip įrankį kovai su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu.

Direktyva įpareigojo valstybes rinkti elektroninių ryšių vartotojų duomenis. Taigi visi ES Elektroninių ryšių teikėjai turėjo rinkti ir iki dvejų metų saugoti duomenis, kam Europos Sąjungos gyventojai skambino, kokias svetaines lankė, kiek laiko truko ryšys, bei duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti mobiliojo ryšio vietą. Šie duomenys, teisėsaugos institucijoms pareikalavus, turėjo būti joms perduodami.

Lietuvoje šios direktyvos nuostatos 2008 m. buvo perkeltos į Elektroninių ryšių įstatymą, nustatant elektroninių ryšių paslaugų teikėjams pareigą saugoti visų vartotojų srauto ir ryšio vietos duomenis šešis mėnesius.

Masinis asmens duomenų rinkimas pažeidžia žmogaus teises

Tačiau 2014 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, išnagrinėjęs Airijos ir Austrijos teismų kreipimąsi, pripažino „Duomenų saugojimo“ direktyvą neteisėta. Teismas pabrėžė, kad pagal direktyvą saugomi duomenys atskleidžia tikslias detales apie asmenų privatų gyvenimą: gyvenamąją vietą, kasdienio gyvenimo įpročius ir veiklas, kasdienį judėjimą, socialinius ryšius ir aplinką. Teismo vertinimu, tokiu būdu nepagrįstai apribojama beveik visos Europos gyventojų teisė į privatų gyvenimą ir duomenų apsaugą.

Teismas patvirtino šią poziciją 2016 m., pripažinęs, kad analogiškas duomenų rinkimo taisykles nustatantys nacionaliniai įstatymai taip pat yra neteisėti.

Lietuvos teisinis reguliavimas turi būti peržiūrėtas

Nepaisant šių teismo sprendimų, „Duomenų saugojimo“ direktyvos nuostatas Lietuvoje įgyvendinantis Elektroninių ryšių įstatymas iš esmės nepasikeitė. 2011 m. iš įstatymo tiesiog išnyko nuoroda į šią direktyvą, tačiau iš jos atkeliavusių nuostatų turinys nepakito, ir reikalavimas rinkti bei šešis mėnesius saugoti visų vartotojų asmens duomenis tebegalioja.

Lietuvos Respublikos Konstitucija informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nesant specialaus teismo leidimo, rinkti draudžia. Nebegaliojant ir direktyvai, kyla rimtų abejonių, ar tolesnis masinis Lietuvos gyventojų duomenų rinkimas yra teisėtas.