Pasakų knygą vaikams „Gintarinė širdis“ parašiusi Neringa Dangvydė teigia norėjusi kalbėti skaitytojams apie socialinę atskirtį ir diskriminaciją patiriančias visuomenės grupes. Dvi pasakas ji skyrė ir homoseksualių herojų istorijoms – juodaodį siuvėją įsimylėjusiam karaliaus sūnui ir batsiuvio dukrą pamilusiai princesei.
Knygą „Gintarinė širdis“ išleidęs Lietuvos edukologijos universitetas 2014 m. ją išėmė iš prekybos, pavadinęs „primityvia ir angažuota homoseksualumo propaganda“. Universitetas rėmėsi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada, jog pasakos apie homoseksualių herojų santuokas pažeidžia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą.
Aktyvi cenzūra
2009 m. įstatymo pataisos į žalingos nepilnamečiams informacijos sąrašą įtraukė ir informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Ši įstatymo nuostata jau ne kartą buvo pritaikyta cenzūruojant homoseksualių asmenų saviraišką, pavyzdžiui, socialinę reklamą su kvietimu į „Baltic Pride“ transliuojant tik po 11 valandos vakaro su ženklu, įspėjančiu, kad informacija skirta tik suaugusiems.
Teismas diskriminacijos nepamatė
Universiteto sprendimą teismui apskundusi autorė teigė, jog knygos platinimas sustabdytas iš diskriminacinių motyvų, tačiau skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas į autorės argumentus neatsižvelgė.
Teisėjų kolegija patvirtino Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvadas, nurodydama, jog „nei Konstitucijoje, nei Civiliniame Kodekse nekalbama apie kitokią santuoką nei tą, kuri sudaroma tarp skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters“.
Klausimo, kaip ir kokią žalą nepilnamečiams galėtų padaryti pasakos apie tos pačios lyties asmenų santuoką, teismas net nenagrinėjo.