Lenkijos naujam Susirinkimų įstatymui dar daug ko trūksta

Keletas svarbių Lenkijos Susirinkimų įstatymo nuostatų nustos galioti jau spalio mėnesį, tačiau tam tikri vyriausybės planuojami įstatymo pakeitimai kelia nerimą pilietinei visuomenei.

Keletas itin svarbių Lenkijos Susirinkimų įstatymo nuostatų šių metų spalio mėnesį neteks galios. Nepaisant to, Administracijos ir skaitmeninimo ministerija naują susirinkimų įstatymo projektą pradėjo rengti tik kovo pabaigoje - o šį juk dar turės svarstyti ir įstatymų leidėjai.

2014 m. rugsėjo vidury Lenkijos Konstitucinis Tribunolas paskelbė reikšmingą sprendimą dėl tam tikrų Susirinkimų įstatymo aspektų. Teismas neigiamai įvertino tai, kad nebuvo reglamentuojami spontaniški susirinkimai, kad nebuvo numatyta veiksminga procedūra susirinkimus draudžiančių sprendimų skundimui, taip pat pasmerkė nuostatas, verčiančias savivaldybes išskirti tuo pačiu metu vykstančius susirinkimus.

Šprendime buvo nurodyta, kad kai kurios Susirinkimų įstatymo nuostatos 2015 m. spalio mėnesį nebeteks galios, tačiau Administracijos ir skaitmeninimo ministerija tik visai neseniai pateikė įstatymo projektą, paruoštą pagal Konstitucinio Teismo sprendimą.

Rūpestis

Ministerijos prašymu Helsinkio žmogaus teisių fondas (HFHR) įvertino įstatymo projektą ir pateikė savo išvadas. „Naujasis Susirinkimų įstatymas mums kelia susirūpinimą“, - sakė HFHR pirmininko pavaduotojas dr. Adam Bodnar.

Įstatymo projektas išskiria eitynes nuo stacionarių susirinkimų. Abiems viešų susirinkimų tipams yra numatyta skirtinga organizavimo tvarka. Viena didžių naujovių - naujas terminas pranešti valstybės institucijoms apie stacionarų susirinkimą (ne mažiau kaip 12-a valandų prieš jo pradžią).

„Pakeitus šį terminą, stacionarūs susirinkimai bus vertinami panašiai kaip ir spontaniški susirinkimai, o HFHR jau ilgą laiką siekia pastarųjų įteisinimo“, - kalbėjo organizacijos teisininkas Michał Szwast.

Helsinki fondas norėtų, kad apie susirinkimus būtų galima pranešti dar vėliau - iki šešių valandų prieš jų pradžią; tai leistų vykti spontaniškoms demonstracijoms ir kartu duotų policijai pakankamai laiko pasiruošti, kadangi tokio pobūdžio susirinkimams retai kada reikia nukreipti eismo srautus.

Kas yra eitynės?

HFHR taip pat išreiškė susirūpinimą dėl tam tikrų eitynes reglamentuojančių nuostatų. Pavyzdžiui, organizacija mano, kad įstatyme „eitynės“ yra apibrėžiamos pernelyg plačiai - toks apibrėžimas yra ydingas.

„Pagal įstatymo projekto apibrėžimą, „eitynės“ apimtų ir miškais, parkais ar miesto zonomis, kuriose nėra mašinų, žygiuojančius žmones. Nėra jokio reikalo susirinkimų įstatyme reglamentuoti tokio pobūdžio eitynes - pavyzdžiui, reikalauti, kad jų organizatoriai laikytųsi pranešimo apie jas tvarkos“, - teigė dr. Bodnar.

Organizacija pažymėjo, kad minimalaus pranešimo apie eismą galinčias trikdyti eitynes pranešimo laikotarpio padidinimas nuo trijų iki šešių darbo dienų prieštarauja Konsticunio Tribunolo sprendimui - teismas buvo nurodęs, kad reikalavimas bent prieš tris darbo dienas pranešti apie eitynes pažeidė susirinkimų laisvę, mat tai buvo per ilgas laiko tarpas.

Teisminė priežiūra

Helsinkio fondas taip pat sukritikavo numatytą skundų dėl susirinkimus draudžiančių sprendimų nagrinėjimo tvarką. Nors siūlomos naujos taisyklės užtikrina, kad vaivada išnagrinės skundą prieš planuojamo susirinkimo dieną, įstatymo projekte neužsimenama apie teisminės priežiūros galimybę.

„Naujasis įstatymas nenumato panašios garantijos dėl teisminės priežiūros, kai tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos gairėse yra griežtai nurodoma, kad būtina užtikrinti galimybę teismui peržiūrėti susirinkimą draudžiantį sprendimą prieš planuojamą to susirinkimo pradžią“, - aiškino Szwast.

Helsinkio fondas pasiūlė pakeisti šią tvarką, suteikiant organizatoriams teisę kreiptis į teismą dėl savivaldybės sprendimo peržiūros, kurią teismas privalėtų atlikti iki numatytos susirinkimo dienos.