Tech & Rights

Lenkijoje asmenys su protine negalia neturi teisės tuoktis

Pagal dabartinius Lenkijos įstatymus „asmenys su psichikos sutrikimais ar protine negalia“ neturi teisės sudaryti santuokos.

by Polish Helsinki Foundation for Human Rights
(Image: Antonio Delgado)

Galima daryti išimtį tais atvejais, kai teismo sprendimu pripažįstama, jog asmens psichinė būklė nekelia grėsmės santuokai ar (galimų) vaikų sveikatai. Tokos išimties negalima taikyti, jei asmuo yra visiškai neveiksnus.

Lenkijos ombudsmenas dėl šių nuostatų kreipėsi į šalies Konstitucinį Tribunolą - jo manymu, tokia tvarka pažeidžia Konstitucijos nuostatas, užtikrinančias teisę į orumą bei teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

Helsinkio žmogaus teisių fondas (HFHR) šioje byloje pateikė informaciją amicus curiae pagrindu, tvirtindamas, kad nors Lenkijos Konstitucija tiesiogiai neužtikrina santuokos laisvės, nėra abejonių, kad ši laisvė yra viena iš labiausiai pripažintų žmogaus teisių.

„Cituojame Europos žmogaus teisių konvencijos 12 straipsnį, pagal kurį teisę tuoktis turi kiekvienas suaugęs asmuo, taip pat atkreipiame dėmesį į JAV Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri per pastaruosius 60 metų pavertė santuoką konstitucine žmogaus teise“, - aiškino HFHR teisininkas Marcin Szwed.

Siekiama atsikratyti stereotipų

Helsinkio žmogaus teisių fondas pabrėžė, kad daugelis šalių riboja psichikos sutrikimų turinčių ar psichiškai nesveikų asmenų (dažniausiai - neveiksnių, tačiau ne visada) teisę tuoktis.

Tokie suvaržymai paprastai grindžiami būtinybe apsaugoti psichiškai nesveikus asmenis nuo smurto ir prievartos, taip pat šių asmenų nesugebėjimu funkcionuoti šeimoje ir auginti vaikus. Kartais teisės suvaržymai grindžiami eugenika.

„Kuo toliau, tuo daugiau atsiranda duomenų, paneigiančių tokius stereotipus apie protiškai atsilikusių asmenų nebegėjimą susitvarkyti su šeima ar net auginti vaikų. Pabrėžiama, kad užtikrinus atitinkamą valstybės paramą šie žmonės gali būti laimingai gyventi šeimoje. Negana to, tarptautinė teisė įpareigoja valstybes gerbti asmenų su psichinėmis ligomis ar sutrikimais teises“, - kalbėjo Szwed.

Tarptautiniai standartai

HFHR rėmėsi Neįgaliųjų konvencijos 23 straipsniu, kuris draudžia šalims diskriminuoti neįgaliuosius užtikrinant teisę į santuoką ir į šeimos gyvenimo apsaugą, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.

Strasbūro teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad šalys negali numatyti bendrų, stereotipais apie neįgaliuosius paremtų draudimų - vietoj to reikia nustatyti taisykles, leidžiančias įvertinti kiekvieno asmens sugebėjimus.

Tai atspindi ir šeimos teisės praktika, pavyzdžiui, kai sprendžiama dėl psichiškai nesveikų asmenų tėvystės teisių.