Kad nutildytų kritikus, Lenkija kontroliuos pilietinės visuomenės finansavimą

Perėmusi pilietinės visuomenės finansavimą į savo rankas, vyriausybė gali rimtai trukdyti jai nepalankių organizacijų veiklai.

Apribojusi šalies teismų nepriklausomybę ir privertusi viešosios žiniasklaidos kanalus sau paklusti, Lenkijos vyriausybė dabar ėmėsi kitos grupės - pilietinės visuomenės. Tai – iš ties nerimą keliantis bandymas sugriauti teisinės valstybės pamatus: nepriklausomi teismai reikalingi, kad vyriausybė veiktų įstatymo ribose; nepriklausoma žiniasklaida reikalinga, kad vyriausybė negalėtų plauti piliečių smegenų; o NVO reikalingos tam, kad žmonės galėtų pasiekti politikus ir priversti juos atsakyti už savo veiksmus.

Spalio 16 d. įsigaliojusiu įstatymu partijos „Įstatymas ir teisingumas“ („PiS“) suformuota vyriausybė perėmė valstybės lėšų skirstymo NVO procesą. Lėšas skirstys nauja institucija, Nacionalinis laisvės institutas - Pilietinės visuomenės plėtros centras. Nors instituto veiklą ir prižiūrės direktorių valdyba, tik mažuma jos narių bus NVO atstovai – likusius skirs vyriausybė. Tai reiškia, kad nevyriausybinių organizacijų atstovai negalėtų blokuoti PiS pakalikų daugumos priimtų sprendimų.

Negana to, didžiules sprendimų priėmimo galias turintį instituto direktorių skirs ministro pirmininko kanceliarija. Kadangi įstatymas nenustato aiškių konkursų dėl lėšų taisyklių, direktorius šioje srityje turės milžinišką veiksmų laisvę. Jis taip pat galės deleguoti viešas funkcijas konkrečioms NVO. Vadinasi, direktorius beveik pilnai kontroliuos valstybės lėšų paskirstymą.

Pilietinės visuomenės finansavimo politizacija

Ankstesnė lėšų paskirstymo sistema buvo decentralizuota: nepriklausomos organizacijos spręsdavo, kaip paskirstyti ES paramą ir EEE/Norvegijos finansinių mechanizmų (Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos pinigų, sumokamų už priėjimą prie bendrosios rinkos ir skirtų pagrindinių europietiškų vertybių, kaip antai demokratija, tolerancija ir įstatymų viršenybė, puoselėjimui) lėšas. Procesas buvo skaidrus ir nepolitizuotas. Nacionalinis laisvės institutas lėšas skistys „savarankiškai arba pagal viešų kvietimų teikti pasiūlymus rezultatus“. Kodėl reikalingi du metodai ir ką iš tikrųjų reiškia „savarankiškumas“ taip ir neaišku. Tačiau jei kas dar abejoja vyriausybės kėlais, „PiS“ senatorius Andrzej Bobko yra pasakęs, kad „lygiai taip pat, kaip vyriausybė negali skirti valstybės lėšų plokščios Žemės teoriją propaguojančiai organizacijai, ji negali remti ir kenksmingas teorijas apie seksualumą propaguojančių organizacijų“. Be abejo, šiuo atveju kalbama apie LGBTI organizacijas.

Faktas, kad vyriausybė perėmė NVO lėšų paskistymo procesą, gali turėti ypač blogų pasekmių Lenkijoje, kurios pilietinė visuomenė yra didžiulė (apie 100,000 registruotų NVO šalyje) ir svarbi: NVO yra atsakingos už maždaug 8 proc. švietimo sistemos, taip pat beveik visų benamių prieglaudų ir sporto asociacijų veiklą. Be abejo, svarbus ir jų darbas ginant moterų, mažumų ir kitų marginalizuotų grupių teises bei siekiant priversti vyriausybė atsakyti už savo veiksmus.

Šiai veiklai Lenkijos NVO kasmet gauna apie 1 mlrd. eurų iš vyriausybės ar vietos valdžios. Kultūros ministro Piotr Glinski teigimu, naujasis institutas buvo būtinas siekiant patenkinti „NVO, ypač mažesnių, iki šiol mažai paramos sulaukusių vietinių organizacijų poreikius“. Lyg ir kilnu, tačiau iš tikrųjų didžioji dauguma „mažesnių vietos NVO“ Lenkijoje yra tiesiogiai susijusios su Katalikų bažnyčia, kai tuo tarpu didžiausios ir gerbiamiausios organizacijos, kaip antai „Liberties“ tinklui priklausantis Helsinkio žmogaus teisių fondas, sprendžia klausimus, kurie „PiS“ nėra parankūs – pavyzdžiui, migracija ir LGBTI teisės. Leidus vyriausybei kontroliuoti šių organizacijų prieigą valstybės lėšų, ji pastarąsias ignoruotų ir skirtų pinigus jai rūpimais klausimais dirbančioms grupėms.

Šmeižto akcija

Prieš nevyriausybines organizacijas nukreiptai Lenkijos vyriausybės šmeižto akcijai talkina valstybei palankūs žiniasklaidos kanalai. Pagrindinė visuomeninė naujienų tarnyba šalyje, TVP 1 (kuri, stebėtojų nuomone, nuo „PiS“ įsigalėjimo tapo itin šališka), 2016 m. spalio mėn. transliavo ne mažiau kaip septynias su NVO susijusias laidas. Laidose pilietinės visuomenės grupės buvo vaizduojamos kaip nusikaltėliai – buvo teigiama, kad net 10 žinomų Lenkijos NVO lėšas gauna per sukčiavimą ir korupciją. Visi šie teiginiai nebuvo grindžiami jokiais įrodymais – vietoj to, gražiais piešinukais NVO buvo atvaizduotos kaip mafijos stiliaus grupuotės, besipelnančios iš mokesčių mokėtojų pinigų ir vykdančios George Soros įsakymus.

Į savo kovą su pilietine visuomene vyriausybė įtraukė ir šalies policijos pajėgas. Praėjusį mėnesį policija atliko kratą dviejų masiniuose protestuose prieš abortą šalyje ribojančius įstatymus dalyvavusių moterų teisių grupių biuruose. Iš organizacijų buvo atimti darbui būtini kompiuteriai ir dokumentai. Viena iš policininkų aplankytų grupių, Moterų teisių centras, įvykį įvardijo kaip „pretekstą arba įspėjamą neužsiimti valdančiosios partijos pozicijai nepalankia veikla“.

Ypač pavojinga į šmeižto akcijas prieš NVO įvelti žiniasklaidą, mat tai skatina priešintis ir piliečius, kartais – ir jėga. Ir iš tiesų, vyriausybės akcijų metu vyko ir fiziniai išpuoliai prieš NVO. 2016 m. pradžioje buvo įsilaužta į dviejų LGBTI teisių grupių ofisus, tačiau tyrimas buvo greitai nutrauktas – valdžios institucijų teigimu, užpuolikų tapatybės nustatyti būtų buvę neįmanoma. Šių metų birželį nežinomi asmenys nusiaubė LGBTI teisių organizacijos „Stonewall Group“ Poznanės skyriaus patalpas.

Kaip ir Vengrijoje

Lenkijos bandymas kontroliuoti nepriklausomų NVO finansavimą nėra beprecedentis. 2014 m. Vengrijos vyriausybė pradėjo šmeižto akciją prieš NVO ir Norvegijos vyriausybę, kaltindama pastarąją bandymais per EEE/Norvegijos finansinius mechanizmus įtakoti Vengrijos politinę sferą. Rugsėjo mėnesį policininkai atliko kratą organizacijų „Ökotárs“ ir „DemNet“ (už minėtųjų finansinių mechanizmų administravimą atsakingų NVO) biuruose. Krata buvo atlikta ir darbuotojų namuose, neva vykdant tyrimą dėl „sukčiavimo administruojant lėšas“.

Vyriausybė savo kaltinimų taip ir nepagrindė rimtais įrodymais – regis, tyrimas aprimo artėjant referendumui dėl migrantų kvotų. Referendumo rezultatų sugėdinta vyriausybė (referendumas pripažintas neįvykusiu dėl mažo balsavusių skaičiaus) atnaujino savo atakas prieš NVO – sukūrė naują instituciją lėšų skirstymui ir šių metų birželį priėmė įstatymą, pagal kurį lėšas iš užsienio gaunančios NVO turės registruotis „užsienio agentais“.

Kas bus toliau?

Dar sunku pasakyti, ar naujasis procesas taps dideliu trukdžiu NVO veiklai – ypač tų, kurie užsiima migracijos, moterų, mažumų bei LGBTI teisių klausimais. Spalio viduryje Norvegijos ir Lenkijos atstovai paskelbė, kad pavyko pasiekti susitarimą dėl tolesnio finansinių mechanizmų lėšų tiekimo į šalį. Deja, neaišku, kuris organas bus atsakingas už šių lėšų skirtymą – mažai tikėtina, kad tą toliau vykdys „Batory“ fondas.

Nepaisant tokių neaiškumų, vienas dalykas vis dėl akivaizdus: Lenkijos vyriausybė sukūrė neaiškias sąlygas NVO. Su Bažnyčia susijusios ir vyriausybei priimtiną veiklą vykdančios grupės sulauks paramos, tačiau vyriausybė mažins moterų ir LGBTI teisių grupių finansavimą ir atidžiau stebės jų darbą. „PiS“ dabar beveik pilnai kontroliuoja teismų sistemą, visuomeninę žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę – tris saugiklius nuo autoritarinių režimų. Tai situacija, kurios negalima toleruoti Europos Sąjungoje. Labai svarbu, kad ES stotų į kovą prieš tokį demokratijos ribojimą, antraip kyla rizika, kad situacija ilgainiui taps norma.

Tačiau lenkai neturėtų laukti, kol Briuselis apgins juos prieš naujus įstatymus. Mitingai jau sėkmingai įtakojo „PiS“ darbotvarkę šiais metais – ištisas dienas trukę masiniai protestai šalyje įtikino prezidentą Andrzej Duda vetuoti dvi prieštaringai vertinamas teismų sistemos reformas. Dabar metas nuosekliu visuomenės spaudimu išgelbėti nepriklausomą pilietinę visuomenę Lenkijoje. Taipogi laikas žmonėms paremti NVO savanoriška veikla ir lėšomis – bet kokia suma naudinga ir padeda NVO atsispirti spaudimui per finansavimą. Galiausiai, ES taipogi gali imtis tam tikrų veiksmų tiesiogiai nesipykstant su Varšuva: ji gali įsteigti Europos demokratijos fondą, kuris remtų Europos Sąjungoje veikiančias NVO.

Šios organizacijos kasdien gina mūsų teises ir laisves. Metas ir mums apginti savo gynėjus.