Europos Žmogaus Teisių Teismo paskelbto nuosprendžio dėka Lenkija tapo pirmąja ES valstybe, kuri buvo pripažinta kalta dėl bendradarbiavimo su CŽV šiai kankinant terorizmu įtariamus asmenis - kas prieštaravo Žmogaus Teisių Konvencijai. Nepaisant, kad vyriausybė atsisakė bendradarbiauti bylos nagrinėjimo metu, Teismui į pagalbą atskubėjo nevyriausybinės organizacijos (jų tarpe - ir Helsinkio Žmogaus Teisių Fondas) - jos surinko ir pateikė dokumentus apie Lenkijos veiksmus.
Lenkija „sudarė sąlygas“ Centrinei Žvalgybos Valdybai kankinti ir į užsienį išvežti žmones
Saudo Arabijos pilietis Abd al-Rahim al-Naširi ir Saudo Arabijoje gimęs palestinietis Abu Zabaydah iš pradžių buvo sulaikyti Pakistane, o vėliau nugabenti į Lenkijoje esančias perdavimui skirtas vietas. Ten jie buvo kankinami būdais, kurie jau tapatinami su CŽV metodais - tokiais, kaip ilgas žmogaus uždarymas mažoje dėžėje ir pakartotini kankinimai vandeniu.
2011 m. Abd al-Rahim al-Naširi pateikė savo paraišką Europos Žmogaus Teisių Teismui. Ponas al-Naširi teigė, kad tarp 2002 ir 2003 m. jis buvo kankintas Lenkijoje esančioje CŽV „juodojoje vietoje“ (slaptame kalėjime). Savo paraiškoje jis, be kita ko, apkaltino Lenkiją pažeidus draudimą kankinti ir jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Šiuo metu Gvantanamo įlankos kalėjime kalintis ponas Abu Zubaydah panašią paraišką Teismui pateikė 2013 m.
Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Lenkija sudarė sąlygas šių dviejų pareiškėjų suėmimui ir kankinimui, tokiu būdu pažeisdama Žmogaus Teisių Konvencijos nuostatas. Teismas nusprendė, kad Lenkija taip pat sudarė sąlygas CŽV išvežti pareiškėjus į užsienį, nepaisydama galimo tolesnio neteisėto jų kalinimo rizikos bei netinkamo elgesio su jais grėsmės. EŽTT nustatė, kad abiem pareiškėjam nebuvo leista pasinaudoti savo teise į teisingą bylos nagrinėjimą ir teise į asmens laisvę bei saugumą. Teismas taip pat sukritikavo Lenkijos vyriausybę už jos atsisakymą bendradarbiauti bylos nagrinėjimo metu, kas prieštaravo Žmogaus Teisių Konvencijos 38 straipsniui.
„Trumparegiška strategija“
„[Teismo] sprendimai geresni ir būti negali. [Lenkijos] vyriausybė nebuvo suteikusi pilnos informacijos Strasbūre esančiam teismui, tad šis priėmė visus pareiškėjų pateiktus argumentus. Vyriausybė tai nuspėjo. Jei valdžia mano, kad nepreipdama dėmesio į atskiras tarptautines institucijas ji privers pasaulį pamiršti apie slaptuosius kalėjimus, tai šie sprendimai parodė, kokia trumparegiška tokia strategija iš tiesų buvo,“ sakė dr. Adamas Bodnaras, Helsinkio žmogaus teisių fondo (angl. „Helsinki Foundation for Human Rights“ - HFHR) pirmininko pavaduotojas.
JT ataskaitoje buvo pateikti įtarimai, kad 2003-2005 m. laikotarpiu Kiejkuty kaime Lenkijoje buvo suimti aštuoni įtariami teroristai, o Lenkijos valdžia įsteigė JAV žvalgybininkams tiesiogiai pavaldžią žvalgybos agentų komandą. Tačiau nepaisant šios bei kitų, nevyriausybinių organizacijų (jų tarpe - ir HFHR) pateiktų ataskaitų, vyriausybė vis dar nėra nieko pareiškusi apie tai, kaip iš tiesų buvo bendradarbiaujama su CŽV - net ir Žmogaus Teisių Teismui nepavyko išgauti jokio atsakymo.
Lenkijos kaltę Teisme nustatyti padėjo HFHR dokumentai
„Teismas rėmėsi Helsinkio žmogaus teisių fondo pateikta amicus curiae informacija bei Fondo surinktais dokumentais,“ sakė HFHR teisininkė Irmina Pacho.
2010 m. HFHR atskleidė Lenkijos sienos apsaugos tarnybos duomenis, parodančius, kad nuo 2002 m. gruodžio iki 2003 m. rugsėjo tarp Afganistano, Dubajaus, Maroko ir netoli CŽV „juodosios vietos“ Lenkijoje esančio Szczytno-Szymany oro uostų „Gulfstream“ lėktuvais buvo gabenta 20 asmenų. Manoma, kad CŽV naudojosi šiais lėktuvais taip-vadinamosios ypatingųjų perdavimų programos tikslais suimtų asmenų gabenimui.
CŽV slaptųjų kalėjimų Lenkijoje tyrimas tęsiasi jau šešis metus. Tuo laikotarpiu už tyrimą iš pradžių atsakinga Varšuvos apeliacinė prokuratūra jo vykdymą perdavė Krokuvos apeliacinei prokuratūrai, o pats tyrimui skirtas laikas buvo pratęstas dešimt kartų.
„Strasbūro teismo teigimu, šioje byloje vykdytas tyrimas buvo neveiksmingas,“ sakė panelė Pacho.
EŽTT ir al-Naširi, ir Abu Zubaydah skyrė po 100,000 eurų patirtai moralinei žalai atlyginti.