Vokietijos Bundestage šiuo metu yra svarstomas įstatymo pasiūlymas, kuriuo siekiama sustiprinti BfV („Bundesamt für Verfassungsschutz“ - Vokietijos nacionalinės žvalgybos tarnyba) ir 16-os LfV („Landesämter für Verfassungsschutz“ - regioninės žvalgybos tarnybos kiekvienoje Vokietijos žemėje) bendradarbiavimą, tokiu būdu efektyviau kovojant su ekstremistiniais ir teroristiniais judėjimais.
Tai, kad šios institucijos kadaise nebendradarbiavimo, yra laikoma viena priežasčių, dėl kurių šalis ilgą laiką nežinojo apie grupuotės „Nacionalsocialistų Pogrindis“ įvykdytas žmogžudystes. Ši kraštutinių dešiniųjų organizacija 2000-2006 m. laikotarpiu skirtinguose Vokietijos miestuose nužudė devynis imigrantus ir policijos pareigūną. Apie serijines žmogžudystes visuomenė sužinojo 2011 m. - šiuo metu dėl jų vyksta baudžiamasis procesas.
Įstatymo projekto pasiūlymas kritikuotinas dėl kelių priežasčių, pavyzdžiui:
- Jis ne tik sudarytų sąlygas Vokietijos žvalgybos tarnyboms daugiau ir nekontroliuojamai dalintis duomenimis (įskaitant ir asmeninius duomenis), bet taip pat išplėstų BND (Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos) kompetencijas elektroninių nusikaltimų sekimo atžvilgiu - dabar šiuo klausimu vyksta aršios diskusijos, kilusios dėl numanomo pastarųjų metų NSA ir BND bendradarbiavimo be jokios tikros priežiūros.
- Nors pagaliau būtų reglamentuojama slaptųjų agentų veikla, kas iš esmės yra gerai, pasiūlymas gali lemti tai, kad slaptieji agentai bus nebaudžiami už savo padarytus nusikaltimus. Pasiūlyme rašoma, kad nebus galima pradėti baudžiamojo proceso prieš slaptuosius agentus, jei: slaptasis agentas buvo siųstas siekiant atskleisti sąmokslą ar nusikaltimus prieš demokratiją ar Vokietiją; arba buvo tikėtina, kad slaptasis agentas padarys tokį nusikaltimą būtent tokiu būdu, kadangi tai buvo neišvengiama siekiant gauti informaciją.
Tikimasi, kad pasiūlymas bus svarstomas toliau.