Rumunija pasitiks korupciją išskėstomis rankomis

Rumunijos vyriausybės siūlymas suteikti amnestiją korumpuotiems politikams tik dar labiau destabilizuos teisinę valstybę ir sukels piliečių pasipiktinimą. Pastarieji ir taip turi pernelyg daug progų protestuoti dėl savo teisių ir demokratijos.

Rumunija šį mėnesį rotacijos tvarka pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Pirmą kartą prie Tarybos vairo prisėdusiai valstybei tai yra puiki galimybė nustatyti tam tikrus Sąjungos tikslus ateinantiems šešiems mėnesiams (ir ne tik). Tačiau tuo pačiu dabar, kai ES pareigūnai, kovotojai už žmogaus teises bei demokratiją ypač nerimauja dėl pavojaus pagrindinėms teisėms ir įstatymų viršenybei, į Rumunijos vyriausybę bus nukrypusios visos akys.

Amnestija sėbrams

O priežasčių susirūpinti tikrai yra: šį mėnesį teisingumo ministras Tudorel Toader paskelbė, kad vyriausybė rengia skubų nutarimą, kuriuo bus panakinti politikų ir kitų elito atstovų nuosprendžiai dėl korupcijos, o tebevykstantys tyrimai bus arba nutraukti, arba apriboti. Vyriausybės teigimu, nutarimas palengvins situaciją perpildytuose šalies kalėjimuose, tačiau sunku suprasti, kaip nuosprendžių panaikinimas asmenims kurie ir taip dažnai išvengia kalėjimo padės tai padaryti.

Bet toks žingsnis panaikins daugybės elito atstovų teistumą – jie ne tik bus „švarūs“, bet taipogi galės vėl dirbti valstybės tarnyboje (teistiems asmenims tai draudžiama). Džiugi žinia Rumunijos valdančiosios partijos vadovui Liviu Dragnea – jei ne teistumas dėl korupcijos, jis greičiausiai jau būtų ministras pirmininkas. Jis buvo nuteistas dėl balsų klastojimo – kaip tik ta patirtis, kuri ir reikalinga demokratinės šalies vadovui. Sklando gandai, kad priėmus nutarimą jam vienam pirmų bus suteikta amnestija, tad Rumunijos demokratijai tikrai reiktų pasisaugoti.

Dragnea atvejis iš tikrųjų silpnina vyriausybės argumentą dėl šio nutarimo, mat politikas už nusikaltimus, dėl kurių turėjo būti uždarytas ilgam, kalėjime nepraleido nė dienos. Žinoma, buvo ir korumpuotų politikų, kurie buvo nubausti laisvės atėmimu, tačiau dažnai jie paleidžiami lygtinai. Vienas už kyšininkavimą nubaustas politikas netgi kandidatavo į Bukarešto merus, nors tuo metu buvo nuteistas kalėti ketverius metus. Juokinga manyti, kad šalyje, kurioje yra dešimtys tūkstančių kalinių, pavyks palengvinti kalėjimų perpildymą, jei tik suteiksime amnestiją šimtams korumpuotų politikų.

Situacija baisi, bet gerėja

Vyriausybės nutarimas ypač skaudus dėl to, kad, nepaisant milžiniško korupcijos masto šalyje, Rumunija pastaraisiais metais iš ties gerokai pasistūmėjo kovodama su ja. Šimtai valstybės tarnautojų – parlamentarų, ministrų, merų, teisėjų ir prokurorų – sulaukė teisingumo. Europos Komisija netgi įvardijo Rumunijos kovos su korupcija agentūrą kaip vieną iš penkių geriausių Sąjungoje.

Ši agentūra – tai Nacionalinis kovos su korupcija direktoratas (NKKD). 2002 m. įkurta įstaiga yra atsakinga už nusikaltimų, susijusių su korupcija, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą. 2013 m. įstaigos vadove tapus Laura Codruta Kovesi buvo greitai priimta daugybė naujų darbuotojų, suintensyvėjo tyrimai. Vien 2014 m. įstaigai pavyko patraukti baudžiamojon atsakomybėn dešimtis merų, penkis parlamento narius, du buvusius ministrus ir buvusį ministrą pirmininką. Baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti ir šimtai teisėjų ir prokurorų. Kovesi pavyko pasiekti, kad apkaltinamieji nuosprendžiai būtų pateikti dėl 90 proc. galingiausių ir daugiausia ryšių turinčių žmonių šalyje. Tai neliko nepastebėta: remiantis 2015 m. apklausos duomenimis, 60 proc. rumunų išreiškė pasitikėjimą NKKD, kai palyginimui tik 11 proc. pasitikėjo parlamentu. Sekančiais metais Kovesi vadovaujamam direktoratui pavyko pasiekti, kad būtų nuteisti keturi merai, trys vyriausybės ministrai, apygardos teisėjas, europarlamentaras ir šeši parlamento nariai – įskaitant patį Dragnea.

Draugų už žygdarbius Kovesi nepelnė, tačiau netruko pasidaryti priešų. Praėjusių metų vasarį teisingumo ministras Toader (taip, tas pats) pradėjo procedūrą pašalinti Kovesi, ir liepą jos jau nebebuvo poste. Ją pakeitęs asmuo atsistatydino po pusės metų dėl politikų ir vyriausybei palankios žiniasklaidos sukurtos priešiškos darbo aplinkos. Tai greičiausiai prisidėjo prie „Transparency International“ atlikto Rumunijos vertinimo 2018 m. Korupcijos suvokimo indekse: ji buvo 25-a iš 28 ES valstybių. Priėmus nutarimą dėl amnestijos, Rumunija greičiausiai dar labiau kristų reitinguose, tačiau čia jai jau reiktų varžytis su Bulgarija, Graikija ir Vengrija.

Problema ne tik Rumunijoje

Kai kuriais atžvilgiais, paskelbdama naują nutarimą dėl korupcijos Rumunija pasidarė sau meškos paslaugą. Šalis ir taip yra dėmesio centre dėl pirmininkavimo ES, o Sąjungos institucijos dar neseniai buvo ją įspėjusios dėl teismų nepriklausomumo ir NVO laisvės. Tačiau reikia prisiminti, kad ir kitos ES valstybės (būtent Vengrija ir Lenkija) įžūliai ir pakolkas be rimtų pasekmių nekreipia dėmesio į Sąjungos teisės aktus ir vertybes. Kaip ir pokyčiai Vengrijoje ir Lenkijoje, korupcija kelia problemų ne tik Rumunijoje, bet ir visoje likusioje ES. Rumunija atsakinga už nemažą dalį dėl korupcijos kasmet Sąjungoje prarandamų ~904 mlrd. eurų. Keletas Rumunijos korupcijos bylų net buvo susijusios su sukčiavimu ir netinkamu ES lėšų panaudojimu, įskaitant ir kaltinimus Dragnea (tačiau jis buvo nuteistas ne dėl to – tikrai uolus vyrukas!)

Rumunijai sėdus už ES vairo, atėjo laikas kitoms valstybėms narėms kiek pamiršti mandagumą ir imti spausti vyriausybę, kad ši pilnai atkurtų teisinę valstybę ir imtų rimtai kovoti su korupcija. Tačiau atrodo, kad pirmininkavimas prasidės dar viena jau ne kartą vyriausybės išduotų Rumunijos piliečių nesėkme.

Norint prieiti prie šio turinio, turite leisti naudoti funkcinius nustatymo slapukus.