Tech & Rights

Naujas Lenkijos krizės puslapis: Konstitucinio Tribunolo reforma „prieštarauja Konstitucijai“

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas nustatė, kad gruodį parlamento priimtos Konstitucinio Tribunolo įstatymo pataisos visais atžvilgiais prieštarauja šalies Konstitucijai.

by Polish Helsinki Foundation for Human Rights
(Image: REUTERS/Kacper Pempel/Files)

Kovo 8-9 d. Lenkijos Konstitucinis Tribunolas (lenk. Trybunał Konstytucyjny) nagrinėjo šalies ombudsmeno, Aukščiausiojo teismo primininko, Nacionalinės teisėjų tarybos ir dviejų parlamentarų grupių skundus dėl 2015 m. gruodį priimtų Konstitucinio Tribunolo įstatymo pataisų.

Prieštaringai vertina reforma buvo siekta paralyžiuoti Konstitucinio Tribunolo darbą, tačiau teismas nutarė, kad visas pataisų paketas prieštarauja Konstitucijai.

Nors Konstitucinio Tribunolo sprendimai yra galutiniai ir privalomi, Vyriausybės atstovai jau spėjo pranešti, kad šis sprendimas nebus skelbiamas oficialiame valstybinių teisės aktų leidinyje.

„Po kovo 9 d. Konstitucinio Tribunolo sprendimo ir vyriausybės pareiškimų Lenkijos konstitucinė krizė toliau gilėja“, - kalbėjo Helsinkio žmogaus teisių fondo (HFHR) pirmininkė Danuta Przywara.

Teisėjų paskyrimas

Prieš porą mėnesių Lenkijoje prasidėjusi konstitucinė krizė susideda iš dviejų dalių. Viena jų - Konstitucinio Tribunolo teisėjų skyrimo procesas.

Konstitucinį Tribunolą sudaro 15 devynerių metų kadencijai skiriamų teisėjų. 2015 m. birželio mėn. ankstesnės kadencijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį Seimui (žemutiniams parlamento rūmams) skirti penkis Konstitucinio Tribunolo teisėjus. 2015 m. lapkritį baigėsi trijų teisėjų kadencijos, 2015 m. gruodį - dar dviejų.

Konstitucinio Tribunolo įstatymo pataisos įsigaliojo 2015 m. rugpjūtį, o 2015 m. spalio mėnesį, vienos iš paskutinių parlamento sesijų metu, buvusi valdančioji dauguma iškart paskyrė penkis naujus teisėjus.

Po 2015 m. spalio parlamento rinkimų, naujasis prezidentas Andrzej Duda pareiškė, kad nepriims šių penkių teisėjų priesaikų, nes abejoja jų paskyrimo procedūra.

Vienas pirmųjų naujos valdančiosios daugumos veiksmų buvo paskirti naujus penkis teisėjus. Parlamentas rezoliucija anuliavo ankstesnį penkių teisėjų paskyrimą ir, pakeitęs Seimo darbo tvarkos taisykles, 2015 m. gruodį paskyrė penkis naujus teisėjus, kuriuos prezidentas prisaikdino dar tą pačią naktį.

Vyriausybė pakeitė Seimo tvarką, kad galėtų lengviau paskirti penkis naujus teisėjus.  (Nuotrauka: Kancelaria Premiera)

Po tokio sprendimo, 2016 m. sausio pradžioje Konstitucinio Tribunolo pirmininkas paskelbė, kad dviem iš 2015 m. gruodį naujos valdančiosios daugumos paskirtų teisėjų buvo paskirtos bylos. Šiuo metu Konstitucinį Tribunolą sudaro 12 veikiančių teisėjų.

Prieštaringai vertinami pokyčiai

Antras šios konstitucinės krizės aspektas susijęs su Konstitucinio Tribunolo įstatymo pataisomis. 2015 m. gruodžio pabaigoje Seimas paspartinto proceso tvarka ir be jokios viešos konsultacijos priėmė Konstitucinio Tribunolo įstatymo pataisas.

Pataisose buvo numatyta daug prieštaringai vertinamų nuostatų. Pagal naująjį įstatymą, daugeliu atvejų Konstitucinis Tribunolas sprendimus galės priimti tik pilna 13-os teisėjų kolegija. Anksčiau pilną teisėjų kolegiją sudarė 9 teisėjai.

HFHR dėl tokių procedūrinių pakeitimų pateikė amicus curiae pareiškimą - organizacijos teigimu, jei panašūs įstatymai ateityje bus priimami tokiu skubotu teisėkūros procesu, tai „keltų pavojų konstitucinės sistemos stabilumui, kas galėtų pažeisti teisinės demokratinės valstybės principą.“

Tribunolo nutarimas

12 teisėjų Tribunolo kolegija savo nutarimą paskelbė kovo 9 d. Teismo nuomone, naujasis įstatymas neleido jam dirbti savo darbo ir visais atžvilgiais prieštaravo Konstitucijai.

Tribunolas nutarė, kad tiek įstatymo pataisos, tiek tai, kaip parlamentas jas priėmė, prieštaravo Konstitucijai.

Teismo teigimu, teisėkūros procesas buvo ant tiek skubotas, kad buvo neįmanoma veiksmingai įvertinti įstatymo projekto, nors dauguma ir manė, kad jis pažeidžia Konstituciją.

Kitas Konstitucijai prieštaraujantis įstatymo aspektas - tai, kad įstatymas įsigaliojo nuo jo paskelbimo dienos.

Teismo teigimu, naujasis įstatymas neleistų jam dirbti savo darbo ir visais atžvilgiais prieštaravo Konstitucijai. (REUTERS/Kacper Pempel)

Teismas taip pat pažymėjo, kad reikalavimas daugeliu atvejų bylą nagrinėti pilnai teisėjų kolegijai stabdo teismo darbą, o taisyklės dėl bylų skyrimo konkrečių teisėjų kolegijoms nebuvo pagrįstos jokiais racionaliais kriterijais.

Teismas taip pat negailėjo kritikos nuostatai dėl bylų nagrinėjimo chronologine tvarka, esant laiko apribojimui:

„[Įstatymų leidėjai privalo] sukurti geriausią įmanomą aplinką sprendimų priėmimui, o ne trukdyti bylų nagrinėjimui nustatant terminus Tribunolui.“

Tokią pat išvadą Konstitucinis Tribunolas priėjo ir dėl normos, kad teismo posėdžiai negali vykti anksčiau nei 3-6 mėnesiai po to, kai apie tai buvo pranešta proceso šalims.

Reakcija

Vyriausybės atstovų teigimu, teismo nutarimas tėra „perspėjimas iš teisėjų“ ir jo laikytis nėra privaloma. Premjerė Beata Szydło mano, kad iš tikrųjų būtent šis nutarimas prieštarauja Lenkijos įstatymams.

Ji dar prieš teismo posėdį buvo kalbėjusi, kad nežada skelbti sprendimo. „Tai, ką kai kurie teisėjai paskelbs rytoj, nebus pagal įstatymus priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, negaliu pažeisti Konstitucijos ir paskelbti tokio dokumento.“

„Konstitucinio Tribunolo pirmininkas, regis, vis labiau ir labiau užneša į Irano ajatolą“, - pareiškė užsienio reikalų ministras Witold Waszczykowski, reaguodamas į nutarimą.

Ombudsmeno Adam Bodnar reakcija po teismo posėdžio buvo kitokia: „Jei nutarimas nebus paskelbtas, atsidursime teisiniame chaose - pasaulyje, kur negalioja teisinės valstybės standartai.“

Užsienio reikalų ministro Witold Waszczykowski teigimu, Konstitucinio Tribunolo pirmininko elgesys vis labiau ir labiau užneša į Irano ajatolą. (Nuotrauka: Polish Institute of International Affairs - Flickr/CC content)

Dvi teisinės sistemos

Helsinkio žmogaus teisių fondo teigimu, dabartinė konstitucinė krizė Lenkijoje kelia pavojų teisės viršenybei šalyje. Teismo nutarimo nepripažinimu siekiama pakenkti jo pozicijai valdžios institucijų grandyje, kas HRHR manymu sukurtų rimtą skylę šalies teisinėje sistemoje.

„Bijau, kad blogiausiu atveju egzistuos dvi teisinės sistemos. Viena, kuri nepripažins Konstitucinio teismo nutarimų - tai vyriausybė ir visa jos administracija - ir kita, teisminė sistemos dalis, kuri jų laikysis“, - kalbėjo HFHR pirmininkė Danuta Przywara.

HFHR teigimu, dabartinė krizė rimtai pažeidžia žmogaus teises ir jai reikia tarptautinės bendruomenės dėmesio. „O išspręsti ją iš tiesų yra paprasta - užtektų įgyvendinti teismo nutarimus“, - sakė A. Przywara. „Deja, regis, kad artimiausiu metu to nebus.“