#WeDecide: Kodėl norime gyventi demokratijoje? (II dalis)

Tikėtina, kad jūsų gyvenimą veikia socialinė, kultūrinė ir ekonominė aplinka. Jei jums neleidžiama dalyvauti priimant sprendimus dėl šių veiksnių, tai reiškia, kad jūsų gyvenimą valdo kiti.

Praeitą savaitę nurodėme, kad yra dvi galimos priežastys norėti gyventi demokratijoje. Pirma, demokratijos galima norėti dėl įsitikinimo, kad ji padės pasiekti norimus tikslus. Tai reiškia, kad ją palaikome dėl instrumentinių priežasčių. Antra, demokratijos galima norėti ir iš moralinės pusės, nepriklausomai nuo siekiamų tikslų. Tokiu atveju demokratija mums artima dėl esminių priežasčių. Praeitame straipsnyje kalbėjome apie instrumentines demokratijos simpatijų priežastis. Kaip ir žadėta, dabar pasigilinsime į esmines priežastis.

Taigi, nuo pradžių – kokios galimos esminės simpatijos demokratijai priežastys? Kodėl ji vertinga iš esmės?

Daugelis mano, kad demokratijos vertė kyla iš to, jog tokia santvarka leidžia žmonėms gyventi nevadinant kitų ponais ar šeimininkais. Neleisti kitiems spręsti už jus lengva, kai gyvenate negyvenamoje saloje. Tačiau visuomenėje jūsų gyvenimą stipriai veikia socialinė, kultūrinė ir ekonominė aplinka. Jei jums neleidžia dalyvauti priimant sprendimus jūsų aplinkos, tai reiškia, kad kiti žmonės yra jūsų valdovai. O kadangi visi turime moralinę teisę gyventi kitiems nesprendžiant dėl mūsų gyvenimo būdo, visiems būtina užtikrinti ir teisę dalyvauti priimant bendrus sprendimus. Demokratija tai leidžia.

Kiti mano, kad demokratijos vertė skypi kitur. Jų nuomone, žmonės yra iš esmės suinteresuoti turėti lygią vertę bendruomenėje. Dėl to nepakanka vien tik kad ekspertai ar robotai nuoširdžiai atsižvelgtų į mūsų interesus, kai reikia priimti mus įtakojančius sprendimus: dėl mūsų suinteresuotumo turėti vienodą vertę norime, kad ir viešai mus vertintų vienodai. Asmenys, kurių balsai ne toks svarūs priimant bendrus sprendimus, gali pagrįstai manyti, kad yra traktuojami antrarūšiais piliečiais, nesugebančiais paisyti savo pačių interesų. Negana to, kai asmenims nesuteikiama vienoda vertė sprendžiant dėl bendruomenės likimo, jie gali pradėti pagrįstai manyti, kad jų interesų nieks nepaisys – jei ne dėl objektyvių priežasčių, tai dėl kognityvinių polinkių. Demokratija suteikia visiems lygiavertį balsą priimant bendrus sprendimus – tai reiškia, kad visi esame lygūs.

Atkreipiame dėmesį, kad dėl aukščiau išvardintų priežasčių demokratiją vertinantys asmenys nebūtinai turi manyti, kad ji yra naudinga. Kai kurie greičiausiai net galvoja, kad demokratiškai priimami įstatymai yra tragiški, kad žmonės (ar jų atstovai) nesugeba taip ruošti teisės aktų, kaip valdžioje esantys neišrinkti ekspertai – ar net robotai. Aišku, retai kas tokios nuomonės, tačiau, kai filosofuojame apie apie kitų valdymo formų galimybes priimti teisingus įstatymus ar efektyviai valdyti valstybę, kartais sakome, kad esminė demokratijos vertė atsveria jos instrumentinius trūkumus.

Taip pat atkreipkite dėmesį, kad aukščiau pateikti požiūriai yra nesuderinami su idėja, kad tikroji demokratija yra tai, ką pasako dauguma. Jei manote, kad demokratija vertinga savo gebėjimu užtikrinti mūsų laisvę nuo kitų įtakos savo gyvenimuose, arba savo gebėjimu užtikrinti visų lygų balsą, tuomet jums iš principo turi būti baisi „daugumos tironija“.

Manot kitaip? Mums labai įdomu išgirsti, ką galvojat! Pasidalinkite savo mintimis apie demokratijos vertę po šiuo „Facebook“ įrašu. O kitą savaitę užsukit sužinoti, kas yra tiesioginė demokratija ir mažoritarizmas.