Tyrimas: apie translyčius asmenis Lietuvos visuomenė žino nepakankamai

Naujausias tyrimas apie translyčių asmenų situaciją Lietuvoje parodė – translyčiai vertinami vidutiniškai palankiai, tačiau bendrai apie šią socialinę grupę Lietuvos visuomenė žino mažai.

Ne visiems aiški „translyčio asmens“ sąvoka

Apibendrinant apklausos rezultatus, turėjai padarė išvadą, jog vertindami translyčius asmenis respondentai dažnai nėra pakankamai informuoti arba negali įvardyti savo požiūrio šiuo klausimu.

Respondentų buvo klausiama, ar jie žino, ką reiškia sąvoka „translytis asmuo“. Nors 45,8% apklaustųjų teigė žinantys, 54,2% apklausos metu nebuvo tikri dėl sąvokos turinio arba nežinojo, ką ši sąvoka reiškia. Apklausa taip pat parodė, kad išsilavinę, jaunesni, didesnes pajamas gaunantys ir miestų gyventojai yra dažniau informuoti apie translyčio asmens sąvokos reikšmę.

Pateikus atviro pobūdžio klausimą su prašymu paaiškinti, kas yra translytis asmuo, respondentų atsakymai taip pat išsiskyrė: 43% translyčius asmenis įvardino kaip norinčius pasikeisti lytį, siekiančius tą daryti arba tą jau padarius, 21,5% translyčius asmenis apibūdino kaip besijaučiančius kitos lyties. 7,4% respondentų juos apibūdino kaip hermafroditus, 7% - kaip transvestitus, dar 5,4% - kaip neapsisprendusius dėl savo lyties.

Dažniausias informacijos šaltinis, iš kurio sužinoma apie translyčius asmenis – pranešimai žiniasklaidoje (43%), draugai, kolegos, giminaičiai (19,1%) bei informacija internete (18%).

Tai, kad apklausoje dalyvavusiems respondentams trūksta žinių apie translyčius asmenis, iliustruoja anketos klausimas su prašymu parinkti įvardį translytei moteriai. 52,3% respondentų nežinotų, kokį įvardį (jis/ji) pasirinkti, 19,9% parinktų įvardį „jis“ ir tik 26,1% vartotų įvardį „ji“.

Kitų socialinių grupių kontekste translyčiai vertinami vidutiniškai

Tyrime taip pat buvo aiškintasi, kaip visuomenė vertina translyčius asmenis lyginant su kitomis socialinėmis grupėmis gyvenimo kaimynystėje, darbo vienoje darbovietėje bei būsto nuomos aspektais.

Vienoje darbovietėje su translyčiais asmeninis dirbti sutiktų trys penktadaliai (63,%), gyventi toje pačioje kaimynystėje – pusė (49,6%), o butą išnuomoti sutiktų daugiau nei trečdalis (38,1%) apklausoje dalyvavusių asmenų. Respondentų nuostatos apie translyčius asmenis yra geresnės nei apie homoseksualius asmenis, Jehovos liudytojus, romus, buvusius kalinius ir psichikos negalią turinčius asmenis, bet blogesnės nei apie rusakalbius, juodaodžius, musulmonus ir kai kuriais atvejais – pabėgėlius.

Visais atvejais mažiausiai diskriminuojama grupė – rusakalbiai asmenys, o daugiausiai diskriminacijos sulaukia asmenys su psichikos negalia.

Taip pat buvo klausta, kaip pasikeistų santykis su artimu draugu sužinojus, jog jis/ji yra translytis asmuo. 39,5% teigė, jog santykiai šio fakto nebūtų paveikti, 15% mano, jog santykiai pablogėtų, 10% apklaustųjų mano, kad santykiai nutruktų.

Galiausiai Lygių galimybių tarnybos užsakymu atliktame tyrime konstatuojama, kad beveik pusė respondentų jaustųsi neutraliai, jei translytis asmuo dirbtų jų darbovietėje, tačiau jeigu užimtų vadovaujantį postą arba dirbtų mokykloje, kurią lanko respondento vaikai, virš 40% respondentų jaustųsi nepatogiai.

Translyčių asmenų padėtis Lietuvoje: nacionalinė apžvalga