Tech & Rights

#MeAndMyRights: Nėra ko bijoti? Kaip masinis sekimas smaugia atskaitomybę demokratijoje

Snowden atskleidus tikrus masinio sekimo mastus, žurnalistai ir rašytojai vis dažniau patys save cenzūruoja daugybe klausimų. Deja, tai tik vienas masinio sekimo "atgrasomojo poveikio" aspektų.

by Israel Butler

Dėl masinio sekimo tampa vis sunkiau kurti naujas idėjas ir informaciją, taip pat ja dalintis. Deja, neigiamybės neįrodysi – negalime tiesiog pateikti duomenų apie tai, kiek reportažų ar naujoviškų koncepcijų dėl masinio sekimo nepakeitė visuomenės nuomonės apie naują idėją. Tačiau yra daug įrodymų, kad nuomonės formuotojai (pavyzdžiui, žurnalistai ir aktyvistai) dirba vis mažiau arba visai nutraukia savo veiklą dėl to, kad masinis sekimas pašalino privatumą, kuris jiems būtinas norint informuoti visuomenę, skatinti diskusijas ir pokyčius. Žurnalistų ir aktyvistų tendencija save cenzūruoti dėl sekimo priemonių vadinama „atgrasomuoju poveikiu“, nes privatumo invazija atgraso tam tikrą veiklą.

Kviečiame susipažinti su kitais #MeAndMyRights ciklo straipsniais

Negrožinės literatūros rašytojų ir žurnalistų apklausose respondentų buvo paprašyta įvertinti, kaip jie pakeitė savo elgesį po to, kai Snowden atskleidė masinio sekimo mastus. Maždaug 500 žurnalistų ir rašytojų iš „laisvų“ šalių apklausa parodė, kad dėl masinio sekimo: 34 proc. vengė ar rimtai svarstė apie baigimą rašyti ar kalbėti tam tikromis temomis; 31 prc. vengė arba rimtai svarstė galimybę neminėti tam tikrų temų pokalbiuose telefonu ar el. laiškuose; 42 proc. apribojo savo veiksmus socialinėje žiniasklaidoje, jos vengė ar rimtai svarstė jos atsisakyti. Tos pačios organizacijos apklausa JAV parodė, kad dėl masinio sekimo žurnalistai ir rašytojai patys save cenzūravo įvairiais klausimais, kurie nebūtinai buvo susiję su nacionaliniu saugumu (pavyzdžiui, kariniais reikalais). Žurnalistai vengė rašyti apie: Artimųjų Rytų reikalus, masinius įkalinimus, narkotikų politiką, pornografiją, „Occupy“ judėjimą, tam tikrų kalbų mokymąsi, istorinius klausimus, kaip antai JAV pasirengimas branduoliniam konfliktui šaltojo karo metu. Vengta ir kritikuoti vyriausybę.

Kitas tyrimas, paremtas pokalbiais su žvalgybos, nacionalinio saugumo ir teisėsaugos srityse JAV dirbusiais žurnalistais, teisininkais ir (buvusiais) vyriausybės pareigūnais, parodė, jog dėl masinio sekimo mastų paviešinimo informacijos šaltiniai vis rečiau nori susisiekti su žurnalistai. Tai reiškia, kad žiniasklaidai sunkiau rinkti informaciją ir leisti straipsnius. Respondentai aiškino, kad kur kas mažiau informatorių nori pranešti žurnalistais apie neteisėtą ar neetišką elgesį. Taip yra dėl anoniminių asmenų baimės atskleisti savo tapatybę, mat dėl masinio sekimo valdžios institucijos gali nagrinėti metaduomenis ir taip išsiaiškinti, kas bendravo su žurnalistais. Tačiau atskleisti neteisėtą ar neetišką elgesį bijo ne tik nacionalinio saugumo ir teisėsaugos srityje dirbantys informatoriai dirba. Neigiamai paveiktos net visiškai nesusijusiais klausimais dirbančios organizacijos – pavyzdžiui, organizacija, ginanti ligonių bylų privatumą, kurios veiklai reikalingi anoniminiai pranešimai apie įmonių nusižengimus įstatymui ir neteisėtą ligonio bylos informacijos platinimą, pranešė apie ženkliai sumažėjusį informuotojų skaičių.

Kviečiame susipažinti su kitais #MeAndMyRights ciklo straipsniais

Apie 500 tyrimus vykdančių žurnalistų JAV apklausa atskleidė, kad dėl masinio sekimo: beveik 40 porc. pakeitė savo komunikacijas su šaltiniais; beveik 50 proc. pakeitė savo potencialiai slaptos informacijos saugojimo ir platinimo būdus; beveik 30 proc. pakeitė savo komunikacijas su kitais žurnalistais, redaktoriais ar prodiuseriais; ir 13 proc. nusprendė nesikreipti į konkretų šaltinį.

Masinis sekimas taip pat trukdo asociacijoms (ypač – interesų grupėms), kurios itin svarbios demokratijai dėl to, kad sudaro galimybes asmenims vienytis konkrečių idėjų, įstatymų ar politikos krypčių propagavimui ir taip efektyviai dalyvauti politinėje veikloje. JAV asociacijos pranešė, kad jų nariai vis labiau vengia komunikuoti vieni su kitais, organizuoti veiklas ar jose dalyvauti, mat dėl masinio sekimo gali būti atskleista jų tapatybė ir nuomonės. Daugeliu atveju šių asociacijų kampanijos net neliečia saugumo klausimų – jų darbas veikiau gali būti prieštaringai vertinamas žiūrint pro politinę prizmę, mat apima aplinkos apsaugą, ginklų kontrolę, narkotikų liberalizavimą, lygybės klausimus ir pan. Šios asociacijos jau kreipėsi į teismus dėl žodžio laisvės suvaržymo, kurį sukėlė masinio sekimo atgrasomasis poveikis.

Jei norite gauti išsamesnės informacijos (arba susipažinti su aptarta medžiaga ir tyrimais), kviečiame susipažinti su pilna mūsų ataskaitos „Saugumas per žmogaus teises“ versija.

#MeAndMyRights