„Rights International Spain“ ir „Coordinadora para la Prevención y Denuncia de la Tortura“ (už kankinimų prevenciją agituojantis tinklas, kurį sudaro 41-a Ispanijos NVO) kreipėsi į Europos Tarybos Žmogaus teisių komisarą, JT specialųjį pranešėją kankinimo klausimais ir specialųjį pranešėją žmogaus teisių ir kovos su terorizmu klausimais norėdamos pranešti apie kelias naujojo teisingumo ministro siūlomos Baudžiamojo proceso įstatymo reformos keliamas žmogaus teisių problemas.
Anot nevyriausybinių organizacijų, nepaisant to, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas jau ne kartą yra priėmęs Ispanijai nepalankų sprendimą dėl šalies nesugėbėjimo vykdyti su kankinimų draudimu susijusių savo įsipareigojimų, vyriausybė visiškai nesinaudoja šia proga įtvirtinti keletą apsaugos priemonių, skirtų apsaugoti asmenis nuo kankinimų ir kitų policijos nusižengimų suėmimo laikotarpiu. Daugelis žmogaus teisių organų yra nustatę, kad visiems laisvės netekusiems asmenims privalo būti suteikta teisė būti apžiūrėtam jų pačių pasirinkto gydytojo, kad visos policijos apklausos privalo būti įrašomos vaizdo kameromis, o tardymai ir kratos privalo laikytis tam tikrų reikalavimų. Deja, siūloma Baudžiamojo proceso įstatymo reforma šių rekomendacijų įgyvendinti nežada.
Apribos teises
Negana to, įstatymas vis dar leis iki 13-os dienų laikyti suimtus asmenis visiškai izoliuotus nuo pasaulio (incommunicado). Šiuo laikotarpiu bus suvaržytos tam tikros teisės: asmenys neturės teisės pasirinkti advokato, negalės būti apžiūrėti savo pasirinkto gydytojo, negalės privačiai pasikalbėti su juos atstovaujančiu teisininku, neturės teisės peržiūrėti policijos turimos medžiagos (t.y. bylos faktų ir jiems pateiktų kaltinimų) ir negalės susisiekti su giminėmis ir pranešti apie suėmimą. Tarptautinės žmogaus teisių institucijos laikosi griežtos pozicijos - būtina uždrausti laikyti asmenis visiškai izoliuotus nuo pasaulio, kadangi taip laikomi asmenys yra labiau pažeidžiami ir yra didesnė tikimybė, kad jie bus kankinami ar policija su jais kaip kitaip nederamai elgsis.
Kreipimuose taip pat išryškintas ir kitas nerimą keliantis reformos aspektas: ji leistų vidaus reikalų ministrui be teismo orderio įsakyti 24-ioms valandos slapta klausytis asmens privačių pokalbių ir perimti visą jo privatų susirašinėjimą. Kita vertus, su teismo orderiu situacija ne ką geresnė - asmens susirašinėjimą būtų galima sekti net du metus, kas yra pernelyg ilgas laiko tarpas. Pasak organizacijų, „reglamentai yra neproporcingi ir atsilieps ne tik pagrindinėms asmenų teisėms - iš platesnės perspektyvos, jie griaus pačios teisinės valstybės pamatus.“