Konservatoriai pradėjo vykdyti ilgai lauktus savo planus atšaukti Žmogaus teisių įstatymą (angl. „Human Rights Act“ - HRA) ir pakeisti jį taip vadinamuoju „Didžiosios Britanijos Teisių biliu“ (angl. „British Bill of Rights“ - BBR). Pateikti pasiūlymai parodo kūrėjų teisinį neišmanymą, yra politiškai provokuojantys, siekia supriešinti Jungtinę Karalystę su Žmogaus Teisių Teismu ir gali nulemti JK išstojimą iš Žmogaus teisių konvencijos bei Europos Tarybos. Jie taip pat dar labiau sudrumstų padėtį Jungtinėje Karalystėje.
Šiais planais aiškiai siekiama apriboti visų žmonių Didžiojoje Britanijoje teises, ypač tų, kurie priklauso pažeidžiamoms mažumų grupėms ir vaikų, kurių tėvus ketinama išsiųsti iš šalis ar deportuoti. Jų paskelbimas tiesiai po Konservatorių partijos konferencijos yra aiškus bandymas išvengti ekspertų kritikos.
Štai kaip konservatorių pasiūlymai atrodo pažvelgus į juos iš arčiau:
PASIŪLYMAS: Atšaukti Leiboristų 1998 m. priimtą Žmogaus teisių įstatymą
- HRA padidino Didžiosios Britanijos suverenitetą. Kol nebuvo priimtas HRA, JK bylos Strasbūre buvo nagrinėjamos be jokio JK teismo sprendimo. Priėmus HRA, Didžiosios Britanijos teisėjai tapo atsakingi už nusiskundimus dėl žmogaus teisių pažeidimus Jungtinėje Karalystėje, o į Strasbūrą patenkančios jų bylos įtakoja šio teismo praktiką. Atšaukus HRA ir priėmus dabartines teises pakeičiantį BBR, Strasbūras būtų priverstas pradėti dar griežčiau prižiūrėti Jungtinę Karalystę ir vėl įgautų pirmos instancijos teismo pobūdį.
- HRA atšaukimas suduotą naują smūgį Jungtinės Karalystės vienybei. Toks sprendimas neapimtų Škotijos (kadangi Škotijos nacionalinė partija patvirtino, kad HRA Škotijoje atšauktas nebus), o siūlomas „Didžiosios Britanijos“ Teisių bilis gali sukelti įtampą Šiaurės Airijoje. Gali baigtis tuo, kad šis dokumentas paprasčiausiai virs Anglijos ir Velso Teisių biliu.
- HRA nėra „Leiboristų Žmogaus teisių įstatymas“. Jam gausiai pritarė visos politinės partijos ir jis buvo priimtas su Torių (konservatorių) vadovybės palaiminimu. Siūlydimi tokį akivaizdžiai šališką konstitucinį teisių bilį, konservatoriai pamina giliausius partijos įsitikinimus.
PASIŪLYMAS: Nutraukti formalias sąsajas tarp Didžiosios Britanijos teismų ir Žmogaus Teisių Teismo. Ateityje Didžiosios Britanijos teismai neprivalės atsižvelgti į Strasbūre priimtus nutarimus. Dėl to Aukščiausiasis Teismas taptų galutiniu arbitru žmogaus teisių klausimais Jungtinėje Karalystėje.
- Didžiosios Britanijos teismai teturi „atsižvelgti“ į Strasbūro sprendimus ir neprivalo jais vadovautis. Kitaip nei teigiama pasiūlyme, dėl HRA Strasbūro sprendimai netapo precedentiniais. Tai jau daugybę kartų yra aiškinę vyriausieji Didžiosios Britanijos teisėjai.
- Didžiosios Britanijos teismai ir taip dažnai nukrypsta nuo Strasbūro teismo praktikos, mat privalo atsižvelgti į JK galiojančius įstatymus, vyraujančias tradicijas ir papročius.
- Šis pasiūlymas napekeistų Aukščiausiojo Teismo konstitucinės pozicijos. Jis ir taip yra galutinis arbitras žmogaus teisių klausimais Jungtinėje Karalystėje, tačiau neišstoję iš Konvencijos leisime visas nacionalines teisminės gynybos priemones išnaudojusiems Didžiosios Britanijos gyventojams papildomai kreiptis į Strasbūrą. Tikėtina, kad dėl siūlomo Konvencijos teisių apribojimo Strasbūro teismas bus labiau linkęs priimti JK nepalankius sprendimus.
- Konservatorių politika šiuo klausimu padarė 180 laipsnių posūkį - kai tik buvo priimtas Žmogaus teisių įstatymo projektas, jie siekė jį pakeisti, kad Didžiosios Britanijos teismai „paklustų“ Strasbūro sprendimams, tačiau Parlamentas pasielgė protingai šį pasiūlymą galiausiai atmesdamas.
PASIŪLYMAS: Nebeleisti Žmogaus Teisių Teismui versti Jungtinę Karalystę keisti savo įstatymus. Visi JK nepalankūs sprendimai bus tik „patariamojo“ pobūdžio, o kad dėl jų būtų pakeisti šalies įstatymai, šiuos sprendimus visų pirma turės patvirtinti Parlamentas.
- Teismas negali priversti JK pakeisti Didžiosios Britanijos įstatymų. Kaip parodė bylos dėl kalinių balsavimo sprendimo nevykdymas, Parlamento viršenybės doktrina nėra pažeista. Kita vertus, Didžiosios Britanijos vyriausybė ratifikavo Konvenciją ir tokiu būdu sutiko laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų gerbti Teismo sprendimus.
- Jei bus laikoma, kad Teismo sprendimai teturi tik „patariamąjį“ poveikį, tuomet įstatymas tiesiogiai kirsis su mūsų tarptautiniais įsipareigojimais, gali supriešinti JK su Žmogaus teisių teismu ir reikšti galimą JK išstojimą iš Europos Tarybos.
- Tai neapsakomai pakenktų JK tarptautinei reputacijai ir susilpnintų mūsų politinę galią bei įtaką Europoje.
- Strasbūro sprendimų tvirtinimas Parlamente sukurtų pavojingą, totalitariniams režimams nesvetimą precedentą. O kodėl Parlamentas negali „tvirtinti“ Aukščiausiojo Teismo sprendimų? Ir iš viso, kam reikia tų teismų - lai asmenys kreipiasi į Parlamentą su prašymais „priimti“ ar „atmesti“ jų skundus!
- Nepaisant to, ką teigia konservatoriai, Parlamentas iš tiesų neatmetė Teismo priimto sprendimo byloje dėl kalinių balsavimo. Teismas iš tiesų nereikalavo, kad Parlamentas balsuotų dėl galimos reformos įstatymo projekto. 2011 m. 256 Parlamento nariai šelmiškai balsavo šiuo klausimu, tačiau tai tebuvo tik dalis visų 650 Parlamento narių. Priešingai, nei teigta, 2013 m. gruodžio mėnesį šį klausimą svarstęs kelių partijų sudarytas Parlamento komitetas rekomendavo suteikti balsavimo teisę visiems kaliniams, kurių laisvės atėmimo bausmė neviršija 12-os mėnesių. Komitetas priėjo išvadą, kad nėra jokių įtikinamų argumentų, grįstų baudžiamąja strategija, kad ši teisė būtų atimta.
PASIŪLYMAS: Daug aiškiau apibrėžti, kada ir kaip Jungtinėje Karalystėje privalo būti taikomi žmogaus teisių įstatymai. Tai užkirstų kelią Teismams vienašališkai nuspręsti taikyti žmogaus teisių įstatymus vis naujose valstybės gyvenimo srityse.
- Priėmęs HRA Parlamentas nustatė, kur ir kaip bus taikomi žmogaus teisių įstatymai. Viešosios valdžios organai (pvz. policija, socialiniai darbuotojai, vyriausybės departamentai ir t.t.) savo veikloje negali pažeisti visuomenės narių Konvencijos teisių. Teismai nesprendžia dėl naujų valstybės gyvenimo sričių, kurioms turėtų būti taikomi šie įstatymai.
PASIŪLYMAS: Taikyti žmogaus teisių įstatymus tik pačiais rimčiausiais atvejais. Jie nebebūtų taikomi nereikšmingais atvejais.
- Konservatoriai aiškiai teigia, kad nori iš Didžiosios Britanijos gyventojų atimti tam tikras teises.
- Baisu, kad galingų politikų valdoma partija mano geriausiai žinanti, kada privaloma taikyti žmogaus teisių įstatymus ir kurie atvejai yra nereikšmingi.
PASIŪLYMAS: Pasiekti pusiausvyrą tarp teisių ir atsakomybės. Savo socialinių prievolių visuomenėje nevykdantys žmonės neturėtų gebėti teisme gintis taip vadinamomis „ribotomis teisėmis“.
- Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje yra numatyta daugybė prievolių paprastiems žmonėms, kurių vykdymą užtikrina valstybė.
- HRA - vienas nedaugelio įstatymų, leidžiančių paprastiems žmonėms priversti valstybę atsakyti už pažeidimus, netinkamą elgesį, aplaidumą ir pan.
- Dauguma HRA numatytų teisių ir taip yra ribojomos dėl kitų žmonių teisių ir aukštesnių visuomenės interesų.
PASIŪLYMAS: Pasiekti, kad asmenys, keliantys pavojų šalies saugumui ar patekę į ją neteisėtai, negalėtų naudotis abejotinais skundais dėl žmogaus teisių pažeidimų siekdami išvengti deportacijos.
- Dėl šio bjauraus pasiūlymas nebebūtų draudžiama kankinti užsienio piliečių, kurie gali būti pašalinti iš šalies arba deportuoti, jie taip pat netektų teisės į šeimyninio gyvenimo gerbimą.
- Tai akivaizdžiai prieštarautų Konvencijai - jei norime išlikti Konvencijos nariais, ši nuostata privalo būti panaikinta. Strasbūras jau daug kartų yra aiškiai nurodęs, kad nėra jokių išimčių kankinimo draudimui, kuris turi būti taikomas visiems vienodai, nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės ir t.t..
- Tai taip pat paveiktų nekaltus britų vaikus, į kurių interesus nebebus atsižvelgiama, kai teismai sprendžia dėl vieno jų tėvų deportacijos.
Kintantys tikslai?
- Konvencija buvo paruošta 1950 m., kai daugumoje Europos valstybių tos pačios lyties santykiai vis dar buvo draudžiami; įstatymai dar nedraudė santuokinio prievartavimo (angl. „marital rape“), fizinių bausmių ir leido diskriminuoti pavainikius; ir net minties nebuvo apie internetą, apvaisinimą in vitro, profiliavimą DNR pagrindu ir galimus prekybos žmonėmis mastus. Jei Konvencija būtų taikoma atsižvelgiant į praeito amžiaus šeštajame dešimtmetyje naudojamas technologijas ir paplitusius požiūrius, teisių apsauga imtų stagnuoti. Vietoj to, teisingai aiškinama Konvencija apima prekybą žmonėmis, šių dienų vergovė ir per didelį nekaltų žmonių DNR informacijos kaupimą.
- Nors Konvencijos aiškinimas keitėsi kartu su visuomene, ji vis dar apima tik pagrindinės pilietines teises. Ji netrukdo priimti socialinius ar ekonominius sprendimus.
- Konservatorių teigimu, sprendimas byloje dėl kalinių balsavimo parodo, jog „tikslai pasikeitė“. Iš tiesų tai JK 1952 m. pasirašėi ir ratifikavo Pirmojo protokolo (teisė į laisvus rinkimus) 3 straipsnį, kuris JK įsigaliojo 1954 m. Teisė balsuoti yra viena pagrindinių pilietinių teisių, ne „socialinės politikos kryptis“, kaip kad bandoma nesėkmingai įrodyti.