"FaceApp" kelia rimtų problemų dėl privatumo - tačiau jos nėra unikalios

"FaceApp" sendinimo funkcija išties smagi - kas nenorėtų pažiūrėt, kaip atrodys ateityje? Tačiau raukšlės ir žili plaukai gali kainuoti nemažai privatumo.

Įsivaizduokite – 2017 m. pradžia. Niekuo neišsiskiriančio biuro Sankt Peterburgo gatvelėje darbuotojai pagrįstai džiūgauja – jų programėlė „FaceApp“ per naktį beprotiškai išpopuliarėjo. Tai lėmė jų sukurtas veido filtras, leidžiantis vartotojams labai įtikinamai pakeisti įkeltas nuotraukas: pavydžiui, pridėti šypseną, arba su „patrauklumo filtru“ numesti porą metelių.

Žiniasklaida pašėlo iš susižavėjimo. Straipsnius paskelbė visi didžiausi leidiniai apie technilogijas, net ir į plačiąją visuomenę orientuoti leidėjai. Netrukus programėlę jau naudojo 80 milijonų vartotojų. Tačiau „FaceApp“ laimė išseko. Kitas programėlės filtras sulaukė masinės kritikos – taip vadinamasis „etninės kilmės“ filtras, leidžiantis pakeisti odos spalvą nuotraukoje. Prieš tai džiūgavę žurnalistai pradėjo piktintis, o galiausiai programėlę pamiršo. Sumažėjo vartotojų.

Iki dabar – „FaceApp“ ir vėl atsidūrė dėmesio centre dėl savo veidų sendinimo funkcijos, kuri su dirbtinio intelekto pagalba atvaizduoja, kaip vartotojas atrodys po kelių dešimtmečių. Kas nenorėtų matyt savo ateities? Žiniasklaidos dėmesys grįžo. Grįžo ir vartotojai. „FaceApp“ atsisiuntimų skaičiumi neseniai aplenkė „Instagram“ ir „Whatsapp“ programėles „Apple“ parduotuvėje. Dėl tokio populiarumo atsirado ir „FaceApp“ iššūkis – visi, tiek kaimynai, tiek popžvaigždės dalinasi pasendintomis nuotraukomis, kad kiti galėtų palyginti ir pasijuokti.

Tikroji dirbtinio sendinimo kaina

Tačiau ne viskas taip paprasta. Vartotojai (dažnai nesąmoningai) sutiko su didžiule kaina – perdavė ne tik bet kokias teises į pakeistas nuotraukas, bet ir daugybę asmens duomenų, įskaitant ir jų naršymo istoriją. Ši informacija dabar saugoma įmonės serveriuose JAV ir Rusijoje. Pagal itin plačiai apibrėžtas įmonės vartojimo sąlygas ir privatumo politiką, „FaceApp“ pasilieka teisę daryti praktiškai viską, ką nori – tiek su įkeltomis nuotraukomis, tiek su kitais duomenimis, dažnai per slapukus ir įrašus surinktais duomenimis.

Daugelis programos vartotojų nežino, kad jų įkelta nuotrauka iš tikrųjų apdirbama ne jų telefone. Nuotrauka įkeliama į debesį ir nuo to laiko tampa „FaceApp“ nuosavybe. Remiantis minėtomis nuostatomis, „FaceApp“ turi „amžiną, neatšaukiamą, neišskirtinę, neapmokestinamą, visame pasaulyje galiojančią" nuosavybės teisę į visas įkeltas nuotraukas, taip pat laisvę jas kaip nori „naudoti, kopijuoti, keisti, adaptuoti, skelbti [ir] versti“.

Nėra jokių technologinių priežasčių, kodėl „FaceApp“ turėtų kelti nuotraukas į debesį – na, išskyrus norą jas kontroliuoti. Nuotraukos tikrai galėtų būti apdorojamos pačiame vartotojo įrenginyje. Įmonės generalinis direktorius Yaroslav Goncharov teigia, kad taip norima sumažinti interneto ryšio kaštus – daugelio vartotojų nuotraukos bet kokiu atveju ištrinamos per mėnesį nuo jų įkėlimo. Aišku, šių teiginių patikrinti neįmanoma.

„FaceApp“ susikirto su ES įstatymais

Dėl viso to „FaceApp“ neturi itin tvirto teisinio pagrindo Europoje. Vartotojų nuotraukų ir duomenų vertimas ar perdavimas trečiosioms šalims be aiškaus jų sutikimo pažeidžia ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas. Taipogi draudžiama perkelti duomenis į kitą vietovę be išankstinio vartotojo sutikimo.

Praėjusį mėnesį vykusiame interviu Goncharov dienraščio „The Washington Post“ žurnalistams teigė, kad „FaceApp“ nesidalina duomenimis su trečiosiomis šalimis, jų neparduoda. Tačiau dienraščiui atlikus išsamesnį tyrimą paaiškėjo, kad „FaceApp“ duomenys iš tikrųjų buvo perduodami „Facebook“ ir „Google“ trečiųjų šalių stebėjimo priemonėms. Pastarosios naudojamos daugelyje programų vykdant reklamą internetu. Remiantis įmonės privatumo politika, „FaceApp“ turi teisę išsaugoti visas vartotojo nuotraukas ir duomenis, net jei vartotojas pats viską ištrina iš savo asmeninės paskyros.

Daugybė žmonių gana teisingai pastebi, kad „FaceApp“ iš principo nedaro nieko neįprasta su renkamais duomenimis, o ir jų nuostatos gana panašios į visas kitas šiame sektoriuje. Tačiau įmonės įkūrėjas į klausimus dėl privatumo problemų neatsakė labai nuoširdžiai. Nerimą kelia ir tai, kad įmonės būstinė yra Rusijoje – de facto totalitarinėje valstybėje, valdomoje vyro, kurio vyriausybė aktyviai renka ir manipuliuoja duomenimis, siekiant paveikti rinkimus užsienyje.

Nuolatiniai „FaceApp“ apologetų lyginimai su kitomis įmonėmis nėra priežastis nustoti bijoti dėl privatumo. Jau seniai reikėjo susirūpinti dėl to, kaip socialinės žiniasklaidos įmonės ir interneto programos kontroliuoja mūsų asmens duomenis ir kiek jų renka be mūsų žinios. Jei po diskusijų dėl „FaceApp“ privatumo iššūkių pavyks susigrąžinti bent šiek tiek duomenų kontrolės iš didžiųjų įmonių nagų, tuomet nesvarbu, kad visas šaršalas kilo dėl „FaceApp“ sendinimo funkcijos. Diskusija galėjo – ir turėjo – kilti daug anksčiau.

Norint prieiti prie šio turinio, turite leisti naudoti 3-iųjų šalių slapukus.