Strasbūras pasmerkė Bulgariją religinio smurto byloje

EŽTT nustatė, kad Bulgarija pažeidė teisę į religijos laisvę ir nesugebėjo tinkamai ištirti susirėmimo prie Sofijoje esančios mečetės tarp kraštutinių dešiniųjų partijos pakalikų ir besimeldžiandčių musulmonų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė savo sprendimą Karaahmed prieš Bulgariją byloje ir nustatė, kad dėl to, jog 2011 m. valdžios institucijos laiku nesustabdė Bulgarijos kraštutinių dešiniųjų partijos išpuolio prieš Sofijoje esančią mečetę, buvo pažeistas konvencijos 9 straipsnis (teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę).

Teismas pripažino šalį kalta dėl to, kad ji nesugebėjo apsaugoti pareiškėjo Veli Karaahmed ir kitų maldininkų nuo demonstrantų mėtytų akmenų ir metalo vamzdžių, ir taip pat pareiškė kritiką dėl netinkamai valdžios institucijų atlikto šio išpuolio tyrimo, kuris taip ir nebuvo baigtas.

Išpuolis

2006 m. Bulgarijos nacionalistų partiją „Ataka“ pradėjo kampaniją prieš (jos pačios žodžiais) „stūgavimą“, kuris sklido iš Sofijoje esančios Bania Baši mečetės garsiakalbių. 2011 m. gegužės mėnesį, įprastos penktadienio maldos metu, partijos pakalikai pritvirtino porą garsiakalbių prie automobilio ir, paleidę groti bažnyčios varpų skambėjimo ir krikščioniškų giesmų įrašą, suko ratus aplink mečetę.

Sekančio penktadienio maldos metu „Ataka“ šalia mečetės su mero sutikimu organizavo protesto akciją. Priešais mečetę, greta daugybės maldininkų, susibūrė apie 150 „Atakos“ narių ir juos palaikančių asmenų. Jų tarpe buvo ir partijos lyderis Volen Siderov bei kiti aukšto rango pareigūnai.

Protestuotojai mojavo vėliavomis su nacionalistiniais šūkiais ir plūdosi rasistiniais įžeidimais, tokiais, kaip „purvini teroristai“, „padugnės“ ir „turkų pakalikai“. Vienas dalyvių ėmė lėtai kišeniniu peiliuku pjaustyti turkišką fesą, sakydamas „Girdite mane? Dabar parodysime, kas nutiks kiekvienam jūsų!“

Policininkai neskubėjo nutraukti demonstracijos, kai protestuotojai ėmė į maldininkus laidyti akmenis, medinius vėliavų kotus, metalinius strypus – net ir tada, kai jie padegė maldos kilimėlius. Jie įsikišo tik kai smurtas įsisiautėjo; susirėmimo metu buvo sužeisti penki musulmonai, penki policininkai ir vienas „Atakos“ parlamento narys. Įvykį nufilmavo ir apie jį daug rašė daugybė žiniasklaidos kanalų.

Teisė kreiptis į teismus Bulgarijoje

Buvo pradėti keli tyrimai dėl chuliganizmo ir aukų patirtų žaizdų, o kai pareiškėjas (kurį atstovavo Bulgarijos Helsinkio komiteto teisės programos direktorė, advokatė Margarita Ilieva) pateikė savo skundą – ir tyrimas dėl religinės neapykantos kurstymo. Sofijos miesto prokuratūra nepatenkino pono Karaahmed prašymo leisti jam dalyvauti procese nukentėjusiojo statusu, nes ši nusikalstama veika, pagal savo sudėtį, nesukėlė konkrečių žalingų padarinių ir dėl to negalėjo būti konkretaus nukentėjusiojo.

Pareiškėjas apskundė šį sprendimą, tačiau jis buvo patvirtintas ir pareiškėjui buvo galutinai neleista dalyvauti procese, susipažinti su bylos dokumentais ar naudotis savo kaip aukos teisėmis. 2013 m. sausio mėnesį šis procesas vis dar tebesitęsė – tyrėjai dar nebuvo pateikę jokių kaltinimų.

EŽTT sprendimas

Dėl „Atakos“ demonstrantų veiksmų, kurių valdžios institucijos nesustabdė, buvo pažeista pareiškėjo bei kitų maldininkų laisvė praktikuoti savo religiją. Institucijos nesugebėjo rasti teisingos pusiausvyros tarp demonstrantų ir pareiškėjo bei kitų maldininkų teisių.

Teismo nuomone, žinant „Atakos“ požiūrį į islamą ir musulmonus, šalies institucijoms turėjo būti aišku, kokia demonstracija galėtų vykti penktadienio maldos mečetėje metu, tačiau institucijos ėmėsi konkrečių priemonių susitvarkyti su padėtimi tik demonstracijai prasidėjus.

Būtų kiek per švelnu teigti, kad demonstracija vyko tik dėl garsiakalbių keliamo triukšmo kviečiant tikinčiuosis į penktadienio maldą - tai neatsižvelgia į jos esmę. Dauguma demonstrantų dėvėjo juodus drabužius, buvo nešini šūkiais, kurie aiškiai parodė, ką jie manė apie Bulgarijoje gyvenančius turkus ir musulmonus. „Ataka“ savo veiksmais nebandė išreikšti nepasitenkinimo triukšmu ar net islamu – buvo aiškiai bandoma sužlugdyti tikinčiųjų maldą ir išprovokuoti smurtą.

Valdžios institucijos netinkamai elgėsi ir po išpuolio. Tyrėjai taip ir nebaigė 2011 m. gegužės 25 d. – prieš beveik keturis metus – pradėto tyrimo dėl religinės neapykantos kurstymo. Didelį nerimą kelia ir tai, kad negirdėti jokių naujienų apie asmenų, mėčiusių įvairius daiktus ir padegusių maldos kilimėlius, tapatybės nustatymą ar įkalčių jiems pateikimą – nepaisant to, kad šiuos asmenis galima aiškiai matyti vaizdo įrašuose.

Pabaigai Teismas pažymėjo, kad nebuvo apklaustas nei vienas tą dieną vykusios demonstracijos lyderis, išskyrus vieną „Atakos“ pareigūną. Parlamentarų neliečiamumas nereiškia, kad jų negalima apklausti, tad tokio tyrimo neužteko, atsižvelgiant į tai, kas nutiko.

Žmogaus Teisių Teismas skyrė pareiškėjui 3,000 eurų neturtinei žalai atlyginti.