Tech & Rights

Masinis sekimas: ES piliečių teisėms vis dar gresia pavojus

Spalio rezoliucijoje pilietinėmis teisėmis susirūpinę europarlamentarai teigia, kad po pranešimų apie masinio sekimo elektroninėmis priemonimės mastus buvo dėta per mažai pastangų piliečių teisių apsaugos užtikrinimui.

by PILP
Image: Ars Electronica - Flickr/CC content

Europos Teisingumo Teismo priėmus sprendimą šiuo klausimu, europarlamentarai ėmė raginti Komisiją nedelsiant sugalvoti alternatyvų „Saugiam uostui“. Jie taip pat išreiškė susirūpinimą dėl sekimą reglamentuojančių įstatymų keliose ES šalyse.

Pilietinių laisvių komiteto pirmininkas ir pranešėjas masinio sekimo klausimais Claude Moraes kalbėjo, kad

„Europos Parlamento tyrimas dėl Edward Snowden atskleistos informacijos apie masinį sekimą elektroninėmis priemonėmis buvo pats išsamiausias iki šiol tyrimas [šiuo klausimu]. Ataskaitoje ne tik raginama nedelsiant nutraukti ES ir JAV žvalgybos tarnybų vykdomą beatodairiško masinio sekimo praktiką, bet kartu ir pateikiamas tolesnių veiksmų šioje srityje planas. Po šio tyrimo daugmaž visi sutinka, kad su žvalgybos agentūrų ir kitų veikla buvo kažkas negerai. Tolesne veikla taip pat reikia užtikrinti ir pilietinių laisvių gynybą interneto erdvėje. "

Rezoliucija įvertina Europos Komisijos, kitų ES institucijų ir valstybių narių veiksmus, kurių imtąsi siekiant įgyvendinti 2014 m. kovo 12 d. Parlamento rezoliucijos rekomendacijas dėl masinio ES piliečių sekimo elektroninėmis priemonėmis.

Saugesnis „Saugus uostas“

Europarlamentarai yra patenkinti Europos Teisingumo Teismo (ETT) spalio 6 d. nutarimu Schrems byloje, kurioje teismas panaikino Komisijos sprendimą, neva „Saugus uostas“ tinkamai apsaugo JAV perduodamus ES piliečių duomenis. Teismo nutartis parodė, kad Parlamentas ilgą laiką nuogąstavo ne be pagrindo. Anot europarlamentarų, Komisija privalo nedelsdama imtis priemonių „veiksmingam apsaugos lygiui užtikrinti“, kuris būtų tolygus Europos Sąjungoje garantuojamai apsaugai.

Jie protestuoja, kad Parlamentas negavo jokių oficialių komentarų iš Komisijos dėl 13-os pateiktų rekomendacijų dėl „saugesnio Saugaus uosto“ įgyvendinimo, ir pabrėžia, jog „Komisijai dabar labai svarbu pateikti išsamią naujausią informaciją apie vykstančias derybas ir apie tai, kokį poveikį Teismo sprendimas turės derybininkų pozicijoms.“

Jie taip pat ragina Komisiją „nedelsiant“ apsvarstyti „Saugaus uosto“ alternatyvas, įvertinti, kokį poveikį Teismo sprendimas turės kitoms asmens duomenų Jungtinėms Amerikos Valstijoms perdavimo priemonėms, taip pat iki 2015 m. pabaigos apie tai paruošti ataskaitą.

Laikas imtis priemonių, antraip maža nepasirodys

Europarlamanterai mano, kad Komisijos reakcija į 2014 m. Parlamento rezoliuciją „lig šiol buvo labai neadekvati“, ypač įvertinant atskleistos informacijos apie masinį sekimą mastą. Jų teigimu, „ES piliečių pagrindinės teisės lieka pavojuje“ ir „joms pilnai apsaugoti buvo padaryta per mažai.“

Komisija yra raginama „vėliausiai iki 2015 m. gruodžio imti vykdyti rezoliucijos reikalavimus“, o europarlamentarai „pasilieka teisę imtis teisinių veiksmų dėl neveikimo arba laikyti tam tikrą Komisijos biudžeto dalį rezerve iki tol, kol nebus tinkamai atsižvelgta į visas rekomendacijas.“

Susirūpinimas keliose ES šalyse

Europos Parlamento nariams nerimą taip pat kelia „tam tikri keliose valstybė narėse neseniai priimti įstatymai, išplečiantys žvalgybos institucijų įgaliojimus sekimo atžvilgiu“, kaip kad Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose. Jie taip pat nerimauja dėl atskleistos informacijos apie Vokietijos užsienio žvalgybos agentūros BND (bendradarbiaujant su NSA) vykdomą masinį telekomunikacijų ir interneto srauto sekimą ES viduje.

Kalbėdamas apie JAV padėtį, Komitetas palankiai vertina pastarojo meto įstatymų leidėjų ir teismų sprendimus riboti NSA vykdomą masinį sekimą, kaip antai JAV „FREEDOM“ įstatymą ir 2-osios apygardos apeliacinio teismo sprendimą dėl NSA telefono įrašų rinkimo programos. Tačiau tuo pačiu komitetas apgailestauja, kad „šie sprendimai pagrinde liečia JAV žmones, o ES piliečių padėtis išlieka ta pati.“

Informatorių (pranešėjų) apsauga

EP nariai apgailestauja, kad Komisija nesureagavo į Parlamento prašymus atlikti tyrimą dėl išsamios „Europos pranešėjų apsaugos programos“, ir ragina instituciją apie tai pateikti komunikatą iki 2016 m. pabaigos.

Rezoliucija taip pat ragina numatyti Europos strategiją dėl didesnės IT nepriklausomybės siekiant padidinti Europos Sąjungos IT saugumą ir privatumo apsaugą internete, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti prasmingą demokratinę žvalgybos veiklos kontrolę bei atkurti pasitikėjimą JAV.